Portfelio sumažėjimas daugiausia susijęs su bankrutuojančio banko „Snoras“ pradelstų mokėjimų portfelio pardavimu UAB „Baltijos kredito sprendimai“.
„Atmetus „Snoro“ įtaką, pradelstų mokėjimo sumos mažėjimas ilguoju laikotarpiu vis tiek yra matomas. Palyginti su pokriziniu piku, portfelis yra 26% mažesnis. Pokytis susideda iš kelių pagrindinių elementų. Visų pirma, restruktūrizuotų pradelstų skolų bankuose, dalies įmonių finansinės padėties gerėjimo. Palankias prielaidas atsiskaitymui kuria gana stabili ekonomikos būklė. Kita vertus, ar tai reiškia, kad verslas gali labiau pasitikėti savo verslo partneriais? Besąlygiškai tikrai ne. Pastebime, kad kai kurios įmonės, ypač smulkios ir vidutinės, kartais tarsi užmiega ir net matydamos prastus užsakovo kredito reitingus tęsia bendradarbiavimą be papildomų garantijų ir patiria nuostolių“, - sako Rasa Maskeliūnienė, kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Reikšmingų pradelstų skolų kredito ataskaitoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
SEB banko duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 300 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 29,5 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.
