Bulvių ir kitų daržovių augintojai suka galvas, kaip pasinaudoti ES parama, skirta nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti, ir kaip įtikinti šalies Vyriausybę sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams.
Kur dėti produkcijos perteklių – sušerti gyvuliams ar palikti laukuose, kaip paskatinti šalies vartotojus pirkti daugiau lietuviškos produkcijos? Šie augintojams dabar itin aktualūs klausimai buvo aptariami tradicinėje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) surengtoje lauko dienoje. Šiemet augintojai buvo susirinkę Suvalkijoje, Šakių rajone.
ES pagalbos ranką ištiesė senbuvėms
„Jei dabar nesugebėsime išsikovoti mažesnio PVM daržovėms ir vaisiams, ateityje tikrai neišsikovosime. Nors premjeras griežtai pasakė, kad šio mokesčio nemažins, turime nenuleisti rankų ir iš visų tribūnų įtikinėti, kad tai būtina padaryti. Mūsų Vyriausybė pabrėžia, kad tai – vartotojo mokestis. Tačiau ar lenkai, vokiečiai, olandai ir kiti europiečiai – nesusipratėliai, kad tokiu būdu remia augintoją? Daugelyje ES šalių maisto produktams taikomas daug mažesnis PVM nei Lietuvoje“, – į kasmetinį renginį susirinkusius LDAA narius drąsino Kėdainių rajono daržovių augintojas Vidmantas Kvedaras.
Rusijai uždarius sienas daugeliui maisto produktų iš ES, visos Bendrijos narės ieško išeičių, kaip padėti savo augintojams. Lietuvos valdžia dabar daug posėdžiauja dėl Rusijos embargo pasekmių, tačiau realios pagalbos žemdirbiai kol kas nemato. Europos Komisija jau nusprendė, kad vaisių ir daržovių sektoriui bus skirta 125 mln. eurų parama: 82 mln. eurų teks obuolių ir kriaušių augintojams, o 43 mln. eurų – visų kitų vaisių ir daržovių augintojams. Akivaizdu, kad ES pirmiausia ranką ištiesė senbuvių šalių augintojams ir kompensacijas numatė atsižvelgiant būtent į jų interesus.
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad parama bus teikiama už produkto pašalinimą iš rinkos (galima išdalyti nemokamai, sušerti gyvuliams ar išmesti) ir už nenuimtą derlių. Pavyzdžiui, už 1 kg morkų pašalinimą iš rinkos bus mokama 8,5 euro cento, agurkų – 16, kopūstų – 4, pomidorų – 7,25 euro cento. Už nenuimtą derlių parama bus mokama už hektarą.
„Kaip mes pasinaudosime šia parama, jei neturime kooperatyvų? Olandijoje, Belgijoje ir kitur dauguma augintojų priklauso kooperatyvams. Visa jų išauginta produkcija yra suskaičiuota ir surikiuota, todėl jiems bus lengva susitarti, kaip elgtis ir gauti paramą. Kaip susitars mūsų augintojai? Jei vienas produkcijos perteklių užars ar atiduos labdarai, o kitas patieks rinkai, bus nesusipratimų. Reikia turėti omenyje ir tai, kad į Lietuvą bus siekiama įvežti daugiau lenkiškos produkcijos“, – vaisių ir daržovių sektoriaus problemas vardijo LDAA direktorė Zofija Cironkienė.
Derlių padidins nauji augintojai
Šiemet bulvių ir kitų daržovių augintojai buvo susirinkę Suvalkijoje, Šakių rajone. Bulvių sėklininkystės bendroves „Šaka“ laukuose šios bendrovės agronomas Jonas Valaitis pristatė naujausias bulvių veisles ir supažindino su jų auginimo technologijomis. LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis parodė savo ūkį ir papasakojo, kaip augina ir parduoti paruošia burokėlius, bulves, cukinijas, moliūgus. Kaip įprasta, lauko dienoje dalyvavo ir savo paslaugas bei produktus pristatė trąšų, augalų apsaugos priemonių, sėklų, įrangos tiekėjai. Savo produktus – pomidorus, agurkus, morkas, morkų sultis, burokėlius, kopūstus, raugintus kopūstus, moliūgus ir kt. – pristatė ir LDAA nariai.
Išauginti bulves ir kitas daržoves, paruošti jas parduoti prekinės produkcijos augintojams įgūdžių pakanka. Dabar svarbiausia – palankiai parduoti produkciją. Modernios auginimo technikos bei prekinio paruošimo įrangos įsigijusiems ir šiuolaikiškas auginimo technologijas taikantiems ūkininkams per ankšta vietos rinkoje. Be to, šiemet daržoves auginti pradėjo nauji augintojai. „Žmonės skambina mums ir teiraujasi, kas Lietuvoje superka daržoves. Vadinasi, atsirado naujų augintojų, kurie neturi įdirbio“, – pastebėjo Z.Cironkienė.
Europiečiai atsigręžia į vidaus rinką
LDAA direktorės skaičiavimais, šiemet galima tikėtis apie 480 tūkst. tonų bulvių ir iki 170 tūkst. tonų kitų daržovių derliaus. Keturi svarbiausi mažmeninės prekybos centrai, kelios didesnės didmeninės prekybos ir perdirbimo įmonės per metus superka 54 tūkst. tonų lietuviškų bulvių ir iki 57 tūkst. tonų kitų lietuviškų daržovių. Kur dėti kitą produkciją?
Suprantama, kad augintojams būtų parankiausia kuo daugiau išaugintų gėrybių parduoti savo šalies vartotojams. Tačiau jie, nors ir vertina lietuvišką prekę, neretai renkasi pigesnę importuotą. Be to, vietos vartotojų kasmet mažėja dėl emigracijos. „Mūsų daržovių ar vaisių augintojams konkuruoti su užsienio daržovių ar vaisių augintojais nelengva, nes pastaruosius labiau remia valstybė, jiems taikomi žemesni standartai“, – pastebėjo Z.Cironkienė.
Dėl Rusijos embargo kitų ES šalių augintojai suskato įvairiais būdais raginti vietos vartotojus, kad jie rinktųsi savo krašte išaugintus produktus. Kaimynai latviai pradėjo projektą „Latviškas produktas“, lenkai populiarina šūkį „Obuolys per dieną laikys Putiną atokiau“, prancūzai ir belgai ragina vartotojus valgyti savo šalyje išaugintas kriaušes. Olandijoje sukurta interaktyvi svetainė ir paskyros socialiniuose tinkluose „Stiprūs vieningi“, kur sektoriaus dalyviai skelbia informaciją apie savo produktus, jų auginimo technologijas ir pan. O anglai parengė programą, kuri skatina šeimas valgyti bulves.
Kaip elgsis lietuviai: ignoruos lenkišką ir kitą importinę produkciją ir valgys lietuviškas daržoves ar augintojams jas teks užarti? LDAA Vyriausybei ir Seimui pasiūlė iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms. Daržininkų renginyje dalyvavusi prekybos tinklo „Maxima“ atstovė patikino, kad, sumažėjus PVM, lietuviška produkcija jų parduotuvėse atpigtų. LDAA ragina biudžetines įstaigas, vykdančiais viešuosius pirkimus, pirmumą teikti lietuviškai produkcijai, o vykdant programą „Vaisiai mokykloms“ rinktis tik Lietuvoje išaugintus ekologiškus ir išskirtinės kokybės vaisius, daržoves.
Rusai vertino lietuviškas morkas
Bulvių ir kitų lietuviškų daržovių augintojai pripažįsta, kad Rusijos rinka jiems yra patraukli. „Rusai ne veltui vertino mūsų produkciją: jie atliko tyrimus ir įsitikino, kad ji kokybiška, nes išauginta taikant aplinką tausojančias technologijas. Ypač paklausios Rusijoje buvo morkos“, – sakė LDAA vadovė.
Į Rusiją buvo išvežama apie 50 tūkst. tonų prekinės produkcijos: apie 26 tūkst. tonų bulvių ir iki 27 tūkst. tonų kitų daržovių (daugiausia morkų). Nemažai augintojų savo produkcijos pirkėjų randa ES ir kitose šalyse. „Prieš keletą metų Rusijos rinka buvo labai patraukli. Bet pastaruosius dvejus metus, kai negalėjome išvežti bulvių į šią šalį, atradome Anglijos, Danijos, Estijos, Serbijos, Bulgarijos, Italijos rinkas. Mūsų bulvės buvo perkamos ir Azerbaidžane bei Moldovoje. Tiesa, šie pirkėjai daugiausia yra vienkartiniai, ieškantys pigesnių bulvių“, – pastebėjo bulvių sėklininkystės bendrovės „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis.
Šakių rajono Jokūbonių kaime ūkininkaujančio M.Laukaičio išaugintos produkcijos eksporto kryptys irgi įvairios. Stambiausias ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse burokėlių augintojas svarbiausią savo produkciją eksportuoja į Vokietiją, Angliją, Ispaniją, Suomiją, Latviją. Jis augina ir bulves bei netradicines daržoves: patisonus, cukinijas, moliūgus. Jas perka pavieniai pirkėjai ir prekybos centrai. Pavyksta ir eksportuoti į kitas Europos šalis ar Rusiją. Todėl M.Laukaičio ūkis turi ne tik Lietuvoje pripažįstamą išskirtinės kokybės produkto ženklą, bet ir tarptautinį Global G.A.P. sistemos sertifikatą. „Vakaruose prekybos centrai neperka produkcijos, kuri neturi tokio sertifikato“, – pabrėžė ūkininkas.
Šiemet Lietuvoje deklaruota beveik 16 tūkst. ha bulvių ir daugiau kaip 4 240 ha kitų daržovių. Apie pusę daržovių plotų sertifikuota pagal išskirtinės kokybės produktų auginimo technologijas. Jau dešimtmetį mažėjantys bulvių pasėliai šiemet sumažėjo dar 910 ha, arba 5,4 proc., o kitų daržovių plotai padidėjo 228 ha, arba 5,7 proc. (svogūnų – beveik 130 ha, burokėlių – 120 ha, kopūstų – 75 ha).
Vida Tavorienė
