Edita Vinickytė
Net ir žiemą užsukę pas draugus sudvejojame, ar verta nusiauti batus, nes kojų kvapas gali nepradžiuginti šeimininkų. Tiesa ta, kad prakaituojama visais metų laikais. Anot savaitraščio „Šiauliai plius“, yra apskaičiuota, kad žmogus per savo gyvenimą išskiria apie 20 000 l prakaito.
Prakaitavimas – natūrali kūno reakcija
Prakaitavimas yra natūralus sveiko žmogaus organizmo procesas, leidžiantis atvėsti, kurio beveik neįmanoma išvengti ir žiemą. Padidėjęs prakaitavimas, dar vadinamas hiperhidroze, gali būti lemiamas įvairių veiksnių: nuolatinio streso, darbo sąlygų, sintetinių puskojinių, netinkamos avalynės, nepakankamos pėdų higienos, aštraus maisto, intensyvaus alkoholio ir kavos vartojimo.
Priemonių, padedančių išvengti nemalonaus prakaito kvapo, yra įvairių – vieni naudoja kremus ir dezodorantus, kiti pasitiki liaudies patarimais. Tik daugelis dėl pėdų prakaitavimo kenčiančių žmonių žino daugiau atsakymų į klausimą „kodėl?“, o ne į – „ką daryti?“.
Tinkama avalynė ir kokybiški kremai
Labai svarbu pėdas reguliariai tepti tinkamais ir kokybiškais kremais. Padėti išspręsti problemą gali ir specialūs kojų dezodorantai, losjonai, turintys antibakterinių ir antiseptinių medžiagų, talko, eterinių aliejų. Tinka ir mineraliniai akmenukai.
Taip pat reikėtų nepamiršti kaip įmanoma dažniau nusiauti batus ir pirmenybę teikti natūralaus pluošto puskojinėms ar kojinėms.
Jei labai prakaituoja pėdos, specialistai pataria darbe persiauti batus, nes būtent taip galėsite išspręsti ne tik prakaitavimo problemas, bet ir išvengsite odos sudirgimų, bėrimo ar net šerpetojimo. Prakaitavimas ne tik sukelia nemalonų kvapą, bet ir gali lemti grybelio atsiradimą, suminkštėja viršutinis odos sluoksnis. Gydytoja dermatologė-kosmetologė Sigita Lukošaitienė teigia, kad labai prakaituojant pėdoms šunta tarpupirščiai, gali atsirasti alerginiai bėrimai, išryškėti padų venos, paūmėti žvynelinė.
Pasak gydytojos, labai dažnai pėdų prakaitavimą lemia medžiagų apykaita, bet taip pat svarbi ir avalynė. „Žiemą visą dieną avime šiltą avalynę, o dažniausiai jos vidus padengtas sintetika. Batai būna ne odiniai, tad ir prakaituoja daugiausiai pėdos“, – mano gydytoja. Avalynė turi būti lengva, kokybiška, šilta, patogi ir gerai ventiliuojanti. Tinkamiausi natūralios odos batai, nes jie prisitaiko prie kojos formos, leidžia odai kvėpuoti.
Būtina pasirinkti ir tinkamas kojines. Labai kenkia sintetinės kojinės. „Kojinės turi būti natūralaus pluošto – vilnos, bambuko, medvilnės. Kad sugertų prakaitą, kad oda kvėpuotų“, – teigia S. Lukošaitienė. Dėvint įvairias puskojines, pėdkelnes, pėdutes, būtina vos grįžus į namus jas nusimauti, išplauti ir gerai išdžiovinti.
Sportinė avalynė tinkama tik sportuoti. Avėdami ja nuolat, galite susigadinti pėdas. Sportinės avalynės paskirtis yra tik saugoti pėdas ir užtikrinti patogumą sportuojant.
Švarios ir sausos kojos
Pėdų prakaitavimą mažina ir tinkama kojų priežiūra, t. y. kai kojos švarios ir sausos. Specialistai pataria kojas šaltu vandeniu nuplauti du kartus per dieną. Vakarais galima mirkyti jas įvairiose vonelėse, o paskui nuplauti po kontrastiniu dušu, nes šaltas vanduo ne tik gerina imuninę sistemą, bet ir mažina prakaitavimą.
Ypač svarbu sausai nuvalyti pėdas, nes drėgnoje terpėje mikrobai dauginasi kur kas greičiau. Žinoma, nuvalytas kojas galima pabarstyti vaikiška pudra, pamasažuoti, patepti kojų odą maitinančiu kremu. Tik reikėtų vengti ypač riebaus kremo, nes jis užkemša poras ir kojos gali dar labiau prakaituoti.
Liaudies priemonės – galimybė sumažinti prakaitavimą
Gydytoja S. Lukošaitienė teigia, kad bandant nuspręsti, kokiomis priemonėmis reikia naudotis (natūraliomis ar patvirtintomis dermatologų), būtina įvertinti prakaitavimo intensyvumą. „Jeigu užtenka liaudiškų priemonių, stenkimės naudoti mažiau chemijos. Jeigu problema labai didelė ar laiko nėra, galima naudoti ir dermatologų patvirtintas priemones nuo prakaitavimo. Bet reikia žiūrėti individualiai, nes kai kurios priemonės gali suerzinti odą“, – pataria gydytoja ir priduria, kad į specialistus verta kreiptis, kai prasideda niežėjimai, bėrimai.
Nusiplovus ir nuvalius kojas, prieš maunantis kojines galima pėdas pabarstyti ir cukraus pudra arba tarpupirščius ištrinti bulvių krakmolu ar boro rūgšties milteliais.
Dažniausiai patariama pėdas mirkyti ąžuolo žievės nuovire. Reikia 1,5 l vandens užvirinti 2 šaukštus maltos žievės ir palaikyti pusvalandį. Kiti rekomenduoja 1 l vandens užvirinti 50 g ąžuolo žievės ir dar apie pusvalandį pavirinti ant silpnos ugnies. Galima ir sumalta ąžuolo žieve maždaug 2–3 savaites kaskart pabarstyti kojas prieš apsiaunant batus.
Taip pat patariama į karšto vandens stiklinę įberti šaukštelį ąžuolo žievės ir supilti vienos citrinos sultis. Tada vatos kempinėle patrinti pėdas.
Labai stipriai prakaituojant, seniau buvo naudojamos ir alaus mielės. Karštame vandenyje ištirpinamos ant peilio galo pakabintos mielės, vandenyje pamirkoma marlė ir apvyniojamos pėdos.
Gelbsti ir šermukšnių nuoviras: saują augalo lapų užvirinti 1 l vandens, uždengti ir po pusvalandžio nukošti. Tada dar pripilti šilto vandens ir mirkyti kojas 15–20 min.
Pats paprasčiausias būdas – du tris juodosios arbatos pakelius užpilti karštu vandeniu ir, kai pritrauks, mirkyti kojas apie 10 min.
Tinka ypač prakaituojančias pėdas prausti sūdytu vandeniu. Gerai veikia ir valgomoji soda, kuri mažina ne tik prakaitavimą, bet ir kojų nuovargį. Ypač tinka prieš miegą: 1 arbatinis šaukštelis ištirpinamas 2 l šilto vandens; kojos mirkomos apie 20 min. Po to verta jas nušluostyti, patepti augaliniu aliejumi ir apsiauti medvilnines kojines nakčiai.
Žolininkai pataria prieš miegą kojas nuplauti muilu, nušluostyti ir apdėti nuplikytais beržų lapais, aprišti, o pabudus nuplauti vėsiu vandeniu. Tarpupirščius galima padengti trauklapiais.
Tinka ir šalavijas: 1 arbatinį šaukštelį šio augalo reikia užplikyti 1 stikline vandens, o po 20 min. išgerti trečdalį stiklinės. Taip daryti tris kartus per dieną prieš valgį.
Prakaito kvapą gerai pašalina ir odą minkština vonelės su ramunėlėmis. 1 l karšto vandens užplikyti 20 g ramunėlių ir po 40 min. nukošti.
