Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Šią savaitę triukšmas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo skirti Darbo partijai beveik dviejų milijonų litų dotaciją. Kaip tą paaiškinti, kai teismas juodosios buhalterijos byloje nusprendė, kad prokurorų anksčiau areštuota daugiau nei šešių milijonų litų Darbo partijai skirta valstybės dotacija turėtų atitekti valstybės biudžetui?
Nes Darbo partijai susijungus su Leiboristų partija, senosios partijos neliko. Dėl to Darbo partijai nutraukta ir baudžiamoji byla. Atrodo, vien pasiaiškinti Vyriausiąjai rinkimų komisijai neužteks, konservatoriai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti tokį komisijos sprendimą.
Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija pamalonino devynias sėkmingai veikiančias partijas – išdalijo joms už praeitų metų pusmetį apie pusdešimto milijono litų. Nuo dalybų stalo neliko nustumta ir Darbo partija (leiboristai). Jai teko maždaug 1,8 mln. litų. Komisijos nutarime rašoma, kad pinigai skiriami būtent teisiamai Darbo partijai, tačiau ji nebeegzistuoja, nes kai teisme iškilo likvidavimo grėsmė, Darbo partija surengė jungtuves su savo pačios dukrele leiboristais. Po šio manevro teismas pakėlė rankas – pripažino, kad nebeegzistuojančio juridinio asmens teisti negali, tačiau savo nutartyje nurodė, kad Darbo partijos sąskaitoje areštuota daugiau nei 6 milijonų suma turės grįžti į valstybės biudžetą, nes naujoji Darbo partija (leiboristai) negali pretenduoti į pirmtakei skirtą valstybės dotaciją. Dėl šios teismo nutarties kai kuriems Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariams kilo abejonių, ar Darbo partija gali pretenduoti į naują valstybės dotaciją.
„Man, kaip ir daugeliui žmonių, kilo klausimas: kai Darbo partija susijungė su leiboristais ir teismas pripažino, kad tai yra skirtingas juridinis asmuo, ar jai iš tiesų priklauso naujoji dotacija“, – abejojo M. Romerio universiteto profesorius, VRK narys Justinas Žilinskas.
Komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas atkerta, kad jei pabandytų vadovautis neįsiteisėjusia nutartimi, būtų išjuotas teismo ir priminė, kad jungėsi ne viena partija, tačiau dėl to valstybės pinigų neprarado. Galiausiai draugiškai sutarta Darbo partijai priklausiusią dotaciją perduoti balandį iškeptai jos teisių perėmėjai Darbo partijai (leiboristams).
„Ir pats teismas yra pažymėjęs, kad yra įstatymo spraga, kuri nenumato, kaip nagrinėjant bylas baudžiamąją atsakomybę perkelti naujai politinei partijai. Bet yra Civilinio kodekso nuostatos, kurios nurodo, kaip tokiu atveju vyksta partijos veiklos tęstinumas. Naujam dariniui pereina ir įsipareigojimai, ir pareigos, ir partijos turimos pajamos“, – aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Tokios vyriausiojo rinkimų prievaizdo kalbos papiktino Seimo opoziciją. Buvęs teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius pareikalavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija atsakytų, kodėl neišsiaiškinusi taip skubėjo, kai pinigus padalinti buvo galima ir po dviejų mėnesių.
„Turime parodoksalią situaciją. Teismas iš esmės konstatavo, kad partijos nebėra ir partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybės klausimas naginėjamas nebus. Svarstant dotacijos klausimą, buvo laikytasi senos tradicijos: kai dvi partijos susijungia, yra tęstinumas, ir, pagal Civilinį kodeksą, tą dotaciją reikia gauti“, – kalbėjo buvęs teisingumo ministras, Liberalų sąjūdžio narys Remigijus Šimašius.
Opozicinė Tėvynės sąjunga kreipėsi į teismą, kad šis atsakytų, ar gali taip būti, kad naujai suformuota partija paveldi tik savo pirmtakės turtą ir teisę į valstybės dotaciją, tačiau jai nėra jokios prievolės prisiimti atsakomybę už anksčiau padarytus nusikaltimus.
„Šis juridinis kazusas turi būti išspręstas. Iki šiol Vyriausioji rinkimų komisija laikėsi logikos, kad susijungus kelioms partijoms jų teisės į dotaciją pereina naujoms partijoms, bet po apygardos teismo sprendimo lieka neaiškumas. Į tai turi būti atsakyta ir tą atsakymą turi duoti teismas“, – įsitikinęs Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius.
Apeliacinis teismas Darbo partijos bylos ketina imtis spalio 10-ąją. Anot teisės ekspertų, byla gali pakrypti visaip. Teisiamiesiems gresia keleri metai belangės ir milijoninės baudos. Apeliacinis teismas taip pat gali patenkinti prokurorų reikalavimą teisti pertvarkytą Darbo partiją (leiboristus) dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo prieš devynerius metus motininėje partijoje, sukčiavimo apgaule įgyjant valstybės dotacijas ir kompensaciją.
Darbo partijai gali vėl kilti grėsmė būti likviduotai, todėl nesnaudžia ir teisiamųjų bendražygiai. Jau parengta Baudžiamojo kodekso pataisa, kuri atleistų partijas ir religines organizacijas nuo atsakomybės už kriminalinius nusikaltimus. Dabar galiojantis Baudžiamasis kodeksas tokią išimtį numato tik valstybei, savivaldybėms bei valstybės ir savivaldos institucijoms, tarptautinėms viešosioms organizacijoms.
Šį neliečiamųjų sąrašą praplėsti partijomis siūlo šeši Seimo nariai: Zita Žvikienė ir Valdas Skarbalius iš Darbo partijos (leiboristų), socialdemokratai Mindaugas Bastys ir Albinas Mitrulevičius, Jaroslavas Narkevičius iš Lenkų rinkimų akcijos bei nuolat su teisėsauga konfliktuojantis Petras Gražulis iš Tvarkos teisingumo.
