Alė Sima Natūraliai senstančio žmogaus atmintis blogėja – jis vis sunkiau įsimena naują informaciją, prisimena ankstesnius įvykius, orientuojasi neįprastoje aplinkoje. Jei užmaršumas ima trukdyti kasdienei žmogaus veiklai, jam reikėtų kreiptis į gydytojus.
Įvairios rūšys
Atmintis gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Ją sudaro informacijos įsiminimas, jos išsaugojimas ir atgaminimas. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojas neurologas Aleksandras Vilionskis teigė, kad trumpalaikėje atmintyje sukaupta informacija užsibūna neilgai. Ši atmintis nuolat budi ir priima visas naujas žinias, žmogų pasiekiančias per klausą, regėjimą ir lytėjimą. Tuo pat metu žmogus mato, girdi, suvokia, sprendžia uždavinius, atlieka užduotis.
„Ilgalaikė atmintis gerokai sudėtingesnė. Ji tarsi užregistruoja matytus ir girdėtus įvykius, nuspalvina juos jausmais ir saugo. Kiek (kelias minutes, valandas, mėnesius ar metus) trunka saugojimas, priklauso nuo to, kokią reikšmę įvykiui suteikia žmogus. Informacijos užsibuvimo atmintyje trukmei įtakos taip pat turi įsiminto įvykio pasikartojimas. Taip kai kurie atsiminimai atmintyje įstringa visam gyvenimui“, – pasakojo gydytojas.
Natūralus senėjimas
Kuo vyresnis žmogus, tuo jis sunkiau įsimena naują informaciją, prisimena, kas įvyko anksčiau, orientuojasi neįprastoje aplinkoje. Visa tai – natūralaus senėjimo požymiai. Tačiau jei žmogus nebeatsimena ir dėl to ima trikti kasdieninė jo veikla, jis turėtų susirūpinti. Jei atmintis sutrinka dėl ligos, dažnai sutrinka ir kitos organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, vyresni žmonės dažniau serga Alzheimerio liga.
Atminties sutrikimo ir kitų požymių kompleksas (demencija) gali atsirasti po kelių išeminių insultų, dėl kai kurių toksinių medžiagų, besikartojančių galvos smegenų traumų ir pan. „Beje, būtent pastarosios dvi priežastys neretai tampa jaunų žmonių atminties sutrikimo kaltininkėmis, – teigė A.Vilionskis. – Bet tik atminties sutrikimas, niekaip neatsiliepiantis kasdieniams darbams, nėra liga. Vis dėlto pas gydytoją apsilankyti rekomenduotina.“
Beje, atminties sutrikimai apskritai dažniau nustatomi žmonėms, turintiems žemą išsilavinimą, blogą socialinę bei ekonominę padėtį, nei tiems, kurių išsilavinimas aukštesnis ir kurie dirba protinį darbą. Kita vertus, būtent pastarajai grupei pasireiškę sutrikimai progresuoja greičiau.
Savaime neatsigauna
Jei žmogaus atmintis suprastėja dėl kokios nors ūmios ligos, jį išgydžius atmintis grįžta. Yra buvę atvejų, kai dėl trumpalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo žmogus trumpam visiškai prarado atmintį, bet grąžinus kraujotaką po kelių valandų atgavo ir atmintį. Deja, taip nutinka retai. Jei žmogaus atmintis silpsta dėl senatvės, jos grąžinti negalima.
Paprastai gydymo įstaigose netaikomi atminties grąžinimo būdai. Bet senatvinei demencijai gydyti yra specialių vaistų, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Tačiau ir jie nevisagaliai – tik laikinai pagerina ligonio būklę ir sustabdo ligos progresavimą. Šių vaistų gali skirti tik gydytojas.
A.Vilionskis sako, kad atminčiai gerinti skirtų maisto papildų efektyvumas neįrodytas, tad stebuklo tikėtis neverta. Kita vertus, jei nepadės, juose esantys vitaminai bent jau nepakenks. Juolab kad maisto papildus, priešingai nei gydytojo skirtus vaistus, galima bet kada nustoti gerti ir dėl to nepajusti pasekmių. Pats geriausias būdas gerinti atmintį – išvengti jos susilpnėjimo. Todėl nuolat kontroliuokite kraujospūdį, stenkitės gyventi sveikai, venkite toksinių medžiagų. „Kartais užmaršumas gali būti ne suprastėjusios atminties, o išsiblaškymo pasekmė“, – priminė gydytojas.
