Seimo Antikorupcijos komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra mažiausiai 38 valstybės institucijos ir įstaigos, neturinčios vadovų. Dalyje jų konkursai vadovo pareigoms užimti net nėra paskelbti, o tose institucijose, kur konkursai yra skelbiami, iš esmės jokio rezultato neduoda, taigi institucijos ir toliau lieka be vairininkų.
Tarp institucijų, kurios iki šiol veikia be galvos – Muitinės departamentas (8 mėnesius laikinai vadovauja Ramutė Liupkevičienė), Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (daugiau nei metus laikinai vadovauja Vida Augulienė), Lietuvos automobilių kelių direkcija (7 mėnesius laikinai vadovauja Egidijus Skrodenis), Lietuvos Ginklų fondas (daugiau nei metus laikinai vadovauja Jonas Šalavėjus), Valstybinė ligonių kasa (10 mėnesių laikinai vadovauja Gintaras Kacevičius), Valstybinis studijų fondas (daugiau nei metus laikinai vadovauja Algis Zubrus).
„Jeigu arti 40 biudžetinių įstaigų prie ministerijų nėra vadovų ir nėra jau kurį laiką, neskelbiami konkursai, bijant įsileisti naujas mintis, idėjas, tai kodėl? Galbūt neskiriami vadovai dėl kitų priežasčių? Gal bijoma, kas paskelbus konkursą, jį laimės ne tie, kurie turėtų laimėti, tai yra tie, kurie lojalūs kažkam, bet ne valstybei ir nutraukinės kažkokias schemas, nes mes taptiname su vykdomais europiniais projektais, viešaisiais pirkimais?“, – portalui tv3.lt susidariusią situaciją komentavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Parlamentaro, buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo manymu, delsimas ieškoti institucijų vadovų turi politinės korupcijos, prekybos postais požymių. V. Gailiaus teigimu, pastarieji įvykiai, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė kyšininkavimu įtariamus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovus, yra tarsi įrodymas, jog vadovų ilgą laiką nesugebančiose surasti valstybės institucijose gali pakvipti korupcija.
„STT sulaikymai pastarieji vyko irgi įstaigoje, kurioje irgi yra laikinasis vadovas. Tokių įstaigų yra labai daug. Ar tai nėra prekybos postais požymis?
Skelbiami konkursai, bet nutraukiami dėl neaiškių priežasčių, kadangi atsiranda žmonių, kurie turbūt nutraukytų esamas korupcines schemas. O galbūt laikinai eina vienas asmuo ir paskiriamas po to, pasibaigus kažkokios politinės partijos įtakos periodui? Ar skaidru, kai iki dviejų metų neskiriamas vadovas? Yra abejonių, ar tai nėra politinė korupcija“, – kalbėjo V. Gailius.
Be to, Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas neslėpė manantis, jog institucijos, neturinčios galvos, tiesiog nesugeba tinkamai vykdyti savo funkcijų.
„Vyksta tiesiog vegetacija. Tas viešasis valstybės subjektas tik vegetuoja“, – pažymėjo parlamentaras.
Nori į postus susodinti savus?
Seimo Antikorupcijos komisija, išanalizavusi nuolatinių vadovų neturinčių valstybės institucijų situaciją, paaiškinimo kreipėsi į Vidaus reikalų ministerija.
Portalo tv3.lt kalbintas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad tikruosius atsakymus, kodėl kartais delsiama ieškoti įstaigų vadovų ir jos paliekamos dirbti su laikinaisiais vadovais, žino ministrai ir kiti pareigūnai, kuriems yra atsakingos be galvų likusios institucijos. Vis dėlto pats ministras neslėpė įžvelgiantis ir galimų nepotizmo atvejų.
„Matyt kiekviena institucija paaiškintų, bet, aišku, kartais yra matomas noras į tam tikras pozicijas „savus“ asmenis tenai sutupdyti. Ypatingas laikotarpis yra, kada keičiasi po rinkimų valdžios, tai tada tokios tendencijos yra matomos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Ministras pripažino, jog nuolatinio vadovo nebuvimas daro neigiamą įtaką pačiai institucijai.
„Aišku, kad tai daro neigiamą įtaką ir darbo rezultatų prasme, visomis prasmėmis ir darbuotojai taip pat laukia, kada bus aiškumas. Nėra gerai, kai laikinas vadovas ilgai vadovauja“, – komentavo S. Skvernelis.
Šiuo metu nustatyta, kad laikinai valstybės institucijai vadovauti asmuo gali iki 2 metų, tačiau termino, per kiek laiko, institucijai netekus nuolatinio vadovo, turėtų būti paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms užimti, nėra numatyta.
S. Skvernelis sutiko, jog šią situaciją reikia keisti.
„Būtų racionalu, kad, kalbant ypatingai apie vadovaujančias pareigybes, tai turėtų būti protingas terminas, kada vadovas turi būti atrinktas, nes sudėtinga dirbti laikinu vadovu“, – akcentavo Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
Tikslios konkurso datos ir toliau neįvardija
Finansų ministras, socialdemokratas Rimantas Šadžius, kurio atsakomybės sferoje yra daugiau negu pusmetį nuolatinio vadovo neturintis Muitinės departamentas, portalui tv3.lt nesugebėjo įvardyti, kada tiksliai bus skelbiamas konkursas minėtos institucijos vadovo pareigoms užimti.
„Dėl Muitinės vadovo, žinoma, konkursas bus organizuojamas artimu metu ir aš tikiuosi, kad jis leis išrinkti, esant realiai kandidatų konkurencijai, patį geriausią kaip tai įvyko pavasarį Mokesčių inspekcijoje, kur buvo organizuojamas konkursas, į kurį susirinko daugiau dviejų labai stiprių konkurentų ir buvo išrinktas geriausias“, – sakė R. Šadžius.
„Tikslios datos kol kas nėra. Atėjus laikui, ji bus paskelbta“, – teigė finansų ministras, dar kartą klausiamas, kada Muitinės departamente bus paskelbtas konkursas vadovo pareigoms užimti.
Tiesa, pavyzdžiu, kaip turėtų būti vykdoma atranka valstybės institucijos vadovo vietai užimti, R. Šadžius pasirinko šiemet vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigoms užimti, kurį laimėjo finansų ministro bendrapartiečio, dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Broniaus Bradausko sūnus Dainoras Bradauskas.
