Jų rankose – žmonių gyvybės, todėl vienos klaidos kaina gali būti itin didelė. Maža to, kad įrodytum mediko padarytą klaidą, turi ryžtis kelerių savo gyvenimo metų aukai.
Ne visiems žmonėms užtenka ryžto ieškoti teisybės ir įrodyti, kad šeimos tragedija įvyko dėl medikų abejingumo ar klaidų. Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai po didinamuoju stiklu atsiduria Hipokrato priesaikos atstovai.
Kartais beprasmiškos mirties naštą tenka dalytis artimiesiems ir gydytojams, o galiausiai visą kaltę perkelti ant žiauraus likimo pečių. Vienas laiku nepastebėjo sunkios ligos požymių, kitas galbūt nesuteikė reikiamos pagalbos arba nespėjo to padaryti, o rezultatas – dar viena skaudžiai pasibaigusi gyvenimo istorija.
„Balsas.lt savaitė“ nutarė pasidomėti, kodėl įvyksta tokių skaudžių nelaimių, kai įtarimų šešėlis krinta vien ant gydytojų pečių. Prastai parengiami būsimi medikai? O gal streikuoja sveikatos apsaugos sistema, nes geriausi specialistai išvyksta dirbti į užsienį?
Suleido ne tą preparatą
Visą Lietuvą pernai sukrėtė 11 mėnesių kūdikio mirtis vienoje Kauno ligoninėje. Mažylis buvo paguldytas į Gastroenterologijos skyrių. Kūdikiui įtartas rotavirusas.
Kai tėvai su vaiku atvyko į ligoninę, medikai pamatavo cukraus kiekį mažylio kraujyje. Buvo nutarta suleisti gliukozės. Vėliau kūdikio būklė staigiai pablogėjo. Nors dėl mažylio gyvybės kovojo penki medikai, jo širdis neatlaikė.
Vėliau kūdikio kraujyje buvo rastas mirtinas kiekis kalio. Kilo pagrįstų įtarimų, kad ligoninės slaugytoja sumaišė vaistus.
Dar vienas nesusipratimas, laimė, pasibaigęs laimingai, įvyko praėjusių metų spalio pradžioje. Tada Kauno klinikų medikai vienai pacientei be eilės persodino kepenis. Nacionalinis transplantacijos biuras dėl organų persodinimo tvarkos pažeidimų apkaltino laikinosios sostinės medikus.
Buvo nustatyti du šiurkštūs pažeidimai – sulaužyta donoro parinkimo tvarka, o eksplantacija (organų paėmimas) Kauno klinikose pradėta neištyrus donoro. Iki šiol atsakomybės išvengė visi šios istorijos dalyviai. Pastaruoju metu panašių atvejų pasitaiko ir daugiau.
Sistema be vizijos
Paklaustas, ar sveikatos apsaugos sistema mūsų šalyje yra efektyvi, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sakė, kad šiuo metu dar tik dėliojami prioritetai: „Viskas turi būti sprendžiama Vyriausybės lygmeniu. Kol neturime Vyriausybės patvirtintos programos, daug dalykų lieka su klaustuku.“
Pasiteiravus, ką derėtų keisti sveikatos sistemoje, L. Labanauskas pradėjo vardyti: „Sveikatos apsaugos sistemai turi būti skiriamas prioritetinis finansavimas. Taip pat reikia įvesti savanorišką sveikatos draudimą. Dar reikėtų teisingiau vykdyti gydymo įstaigų reformą. Turėtume atskirti sveikatos priežiūros paslaugas nuo socialinių. Keistinus dalykus galima vardyti ilgai.“
„Balsas.lt savaitės“ pašnekovas kategoriškai nesutiko, kad geriausi Lietuvoje paruošti specialistai išvyksta į užsienį. „Labai nedidelė dalis medicinos specialistų išvažiuoja gyventi ir dirbti į užsienį ilgam laikui. Dažniausiai taip elgiasi tik rezidentūrą baigę žmonės. Tačiau jie tik pradeda savo kelią. Tikrais specialistais vadinu medikus, kurie turi bent 10–15 metų darbo patirtį. Tokie gydytojai lieka Lietuvoje“, – užtikrino L. Labanauskas.
Anot jo, pasitaiko atvejų, kai specialistai iš Lietuvos sudaro terminuotas sutartis ir padirbėti į užsienį išvyksta daugiausia metams.
„Ar tokius žmones reikėtų vadinti emigrantais? Nemanau. Yra tokių, kurie vieną savaitę dirba Lietuvoje, kitą – užsienio valstybėje esančioje ligoninėje. Jie nėra emigrantai“, – kalbėjo medikas.
Pašnekovas pridūrė, kad prieš 10 metų iš tikrųjų daug gydytojų išvyko, tačiau patirti darbo jėgos nuostoliai šiuo metu yra kompensuoti.
Draudimas – neefektyvus
Nors geri specialistai, anot L. Labanausko, liko Lietuvoje, kartais išvengti skaudžių nelaimių nepavyksta būtent dėl medikų kaltės. Tokiu atveju ligoninės turi atlyginti patirtą žalą.
„Gydymo įstaiga privalo apsidrausti, bet ar tas draudimas yra rimtas – kitas klausimas. Gydymo įstaigos nenori daug mokėti už draudimą, todėl draudikai jiems parduoda katę maiše. Kai įvyksta nelaimė, prisiteisiamos labai nedidelės išmokos. Draudimo bendrovė įrodinėja, kad nutiko nedraudžiamasis įvykis“, – pasakojo L. Labanauskas.
„Balsas.lt savaitės“ pašnekovo teigimu, medikams metami kaltinimai dėl mirties atvejų yra absurdiški: „Kiekvienam žmogui jo bėda yra pati baisiausia. Todėl į tokius kaltinimus reikia žiūrėti normaliai. Problema, kad pas mus yra tokia padėtis. Lietuvoje visur rašoma, kad žmonės miršta dėl gydytojų kaltės. Normaliame pasaulyje žmonės miršta nuo ligų ir jų sukeltų komplikacijų.“
Norint išvengti nesusipratimų, siekiama įgyvendinti vieną projektą – žalos atlyginimo be kaltės modelį. „Tokiu atveju kiekvienas žmogus gauna kompensaciją už jam padarytą žalą. Pavyzdžiui, kai organizmas neigiamai sureaguoja į vaistą, nors niekas nežinojo, kad pacientas yra jam alergiškas. Gydytojas ir pacientas atsiduria vienoje barikadų pusėje“, – mano L. Labanauskas.
Paklaustas apie korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje atvejus, L. Labanauskas teigė, kad visa tai – išpūstas burbulas. „Visus korupcijos atvejus ištiria prokuratūra ir policija. Pasitaikė atvejų, kai įkliuvo gydytojai, bet jie buvo nubausti. Visa kita tėra kalbos. Tai priklauso nuo žmogaus kultūros ir jo auklėjimo.
Ne tik Lietuvoje įprasta teigti, kad į gydytojo kabinetą patenkama tik su kyšiu. Kita vertus, niekas niekam šiandien nedraudžia atsidėkoti, jei kas nors padėjo. Įstatymai to nedraudžia, o atsidėkojimo forma nėra apibrėžta. Todėl bet kokiu atveju korupcijos neįžvelgiu“, – padėtį dėl kyšių gydymo įstaigose vertino L. Labanauskas.
Nemėgsta apribojimų
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pasakojo, kad Lietuvoje galioja pacientų apsaugos nuo patirtos žalos įstatymas. Jis reglamentuoja pacientų teises ir žalos atlyginimo mechanizmą. Pasak pašnekovo, sveikatos priežiūros įstaigos turi draustis savanorišku arba privalomuoju draudimu.
„Kiekviena įstaiga privalo turėti draudimą, kuris leistų atlyginti patirtą žalą. Nukentėjusiųjų skundus nagrinėja speciali komisija, ji atlieka ikiteisminio ginčo nagrinėjimo funkciją. Į ją gali kreiptis kiekvienas norintis. Komisija išnagrinėja skundą ir teikia rekomendacijas. Tada šalys sprendžia, kaip elgtis toliau. Komisija – privalomas ikiteisminio tyrimo etapas“, – pasakojo A. Romanovskis.
„Balsas.lt savaitės“ pašnekovas pridūrė, kad privalomasis draudimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms gauti leidimą užsiimti veikla. „Valstybė yra nustačiusi tam tikrą privalomojo draudimo tvarką. Savanoriškas draudimas nėra stipriai reguliuojamas. Tai daugiau susitarimas tarp gydymo įstaigos ir draudimo bendrovės“, – aiškino A. Romanovskis.
Savanoriško ir privalomojo draudimo sąlygos gali skirtis, tačiau turi atitikti bendrus draudimo reikalavimus. Valstybinės gydymo įstaigos renkasi privalomą, o privačios savanorišką draudimą. „Draudikai nemėgsta valstybės reguliuojamų draudimų. Tada nebelieka jokio lankstumo susitarti dėl abiem pusėms palankesnių, o ne sutartyje griežtai įvardytų sąlygų“, – pasakojo A. Romanovskis.
„Balsas.lt savaitės“ pašnekovas pridūrė, kad didžiausios išmokos mokamos, jei žmogus miršta. Prieš dvejus metus pasitaikė net 300 tūkst. litų siekiančių išmokų.
Pamaina – tinkama?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms profesorius Renaldas Jurkevičius teigė, kad sveikatos priežiūros sistema buvo kurta atsižvelgiant į Vakarų šalių medicinos modelį. „Lietuvoje būsimi įvairių sričių gydytojai parengiami puikiai. Vien faktas, kad mūsų šalyje studijuoja apie 500 užsieniečių, siejančių savo ateitį su medicina, yra iškalbingas“, – sakė R. Jurkevičius.
Jis taip pat nesutiko, kad geriausi medikai palieka Lietuvą. „Jaunieji medikai lieka dirbti universitetinėse struktūrose: ir Vilniuje, ir Kaune. Geriausi absolventai dirba tėvynėje. Esame Europos Sąjungos dalis, todėl galimybių turi kiekvienas. Suprantama, žmonės važiuoja, pasisemia patirties ir grįžta į Lietuvą. Negalime uždrausti dirbti užsienyje. Tas būtų nelogiška.“
R. Jurkevičius pabrėžė, kad didžiuosiuose miestuose gydytojų netrūksta. Jų neužtenka kaimuose, rajonuose ir jų centruose. „Medikai iš miestų yra viliojami į rajonus. Būtina siekti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos ten vykti“, – teigė profesorius.
Morališkai pasenusi sistema
26-erių Marius Čiurlionis 2009 metais baigė Vilniaus universitetą, įgijo slaugos bakalaurą. Dabar jis studijuoja sveikatos politikos magistrantūroje.
Norvegijoje M. Čiurlionis dirba nuo 2010-ųjų. Pirmiausia pradėjo dirbti kaip slaugos specialistas, o šiuo metu pluša savivaldybės sveikatos sektoriuje, kuria taupymo planus, palaiko ryšius su klientais bei atstovauja valstybinės sveikatos sistemai.
„Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo, kokią nuomonę apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą turi užsienyje dirbantis šios srities atstovas.
– Kodėl nusprendėte išvykti dirbti į užsienį?
– Lietuvos sveikatos sistema yra morališkai pasenusi, jaunimui nėra lengva integruotis. Jauni specialistai dažnai nėra vertinami. Tėvynėje asmeniškai su tuo susidūriau. Užsienyje žymiai paprasčiau užimti pozicijas, nors ir neturi daug patirties. Jei esi jaunas, išsilavinęs, moki kalbą, tavęs laukia.
Laukia žmonės, pasiryžę į tave investuoti ir skirti laiko tavo mokymui. Taip pat ten palankesnės galimybės daryti karjerą. Lojalus darbuotojas ir pastangos yra labai vertinami. Piniginis faktorius taip pat buvo vienas iš veiksnių, lėmusių mano apsisprendimą išvykti.
Skurdžiai niekam nerūpi?
– Ko labiausiai trūksta, kad Lietuvoje pavyktų išlaikyti geriausius medicinos specialistus?
– Manau, yra du pagrindiniai veiksniai – mažas užmokestis ir darbo aplinka. Lietuvoje sveikatos personalo atlyginimai nedideli, darbo jėga nėra brangi, todėl dažnai darbuotojai nėra atitinkamai vertinami kaip specialistai.
Mūsų šalyje dažnai yra pamirštamas dar vienas svarbus veiksnys, verčiantis emigruoti. Tai – požiūris į personalą. Tikiuosi, kad Seimas pritars ligoninių vadovų rotacijai. Gal tada medicinos įstaigose atsiras jaunesnių vadovų, daugiau novatoriškumo, dažniau bus paliečiami žmogiškųjų išteklių klausimai.
– Koks yra pacientų požiūris į gydytojus Norvegijoje?
– Kiekvienas pacientas nori gauti geriausią pagalbą, bet niekam net nekyla minčių, kad pinigai yra sprendimas. Tai nesuvokiama. Viskas labai paprasta: moki mokesčius – gauni nemokamas sveikatos paslaugas. Kadangi didelė biudžeto dalis skiriama sveikatos apsaugai, nemažai medikų gauna solidžius atlyginimus.
Lietuvoje tai yra daugiau kultūros dalis. Visi tai žino, tik niekas apie tai nekalba. Manau, žmonės klysta manydami, kad nesulauks kvalifikuotos gydytojų pagalbos, jei neduos pinigų. Naivu taip manyti, Lietuvoje dirba vieni geriausių specialistų, ir esu tikras, kad jie yra tikri profesionalai.
Kol sveikatos personalo atlyginimai bus tokie, kokie yra šiandien, tai dar ilgai liks didelė problema.
TIK FAKTAI
2012 metais gauti 231 paciento (jų atstovų) skundai dėl galbūt pažeistų pacientų teisių ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos kokybės.
Dažniausiai skundžiamos galbūt pažeistos pacientų teisės į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl būtinosios medicininės pagalbos teikimo stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, dėl akušerijos ir odontologijos paslaugų.
