NBA komandų savininkai ir žaidėjų asociacija ir toliau ginčijasi dėl milijonų, o lygos nuostoliai bauginančiai auga. Kokios bus lokauto pasekmės?
Dar praėjusį sezoną NBA visi į ateitį žiūrėjo per rožinius akinius – lygos populiarumas pasiekė naujas aukštumas. Visiems patiko nekęsti „Miami Heat“ komandos, stebėti naujų žvaigždžių atsiradimą ir tapti ilgai laukto „Dallas Mavericks“ krepšininkų triumfo finale liudininkais, rašo sport1.de.
Visas mintis apie naują NBA aukso erą nubraukė liepos 1 dieną prasidėjęs NBA lokaukas. Dėmesio centre atsidūrė ne krepšinis, o pelno dalybos, atlyginimų lubos ir prabangos mokesčiai. Nuostoliai, kuriuos patiria klubų savininkai ir žaidėjai, jau dabar itin dideli.
Milžiniški nuostoliai
„Su kiekviena diena vis blogiau. Dar ilgai po viso to negalėsime atsigauti“, – prognozuoja 1993 metų naudingiausias NBA žaidėjas, dabar TV ekspertas Charlesas Barkley.
Po Michaelo Jordano atsisveikinimo su „Chicago Bulls“ ir paskutinio lokauto praėjo 12 metų, lygos populiarumas vėl pasiekė 1998 metų lygmenį. Dabar su kiekviena diena abi besiginčijančios pusės griauna daugelio metų bendrą darbą.
Dėl neįvykusių vienerių rungtynių komandų savininkai praranda 750 tūkst. eurų, o žaidėjai netenka per mėnesį apie 270 mln. eurų.
Savininkai nenusileidžia
Pagrindinis diskusijų objektas – 2 proc. bendrų pajamų (maždaug 72 mln. eurų). Savininkams pelno dalybos perpus – 50 prie 50 – turi simbolinę reikšmę. Tuo jie nori parodyti, kas lygoje yra bosas. Žiūrint iš verslo pusės, tai nėra taip svarbu.
„Derybose abi pusės turėtų daryti nuolaidas. Mes savo dalį nuleidome nuo 57 iki 52 proc., tačiau oponentai elgiasi kaip diktatoriai“, – viename interviu komentavo Dirko Nowitzkio komandos draugas Tysonas Chandleris. Krepšininkai netgi ėmė grasinti išardyti žaidėjų sąjungą, kas susitaikymo procesą nublokštų neribotam laikui.
Krito sportbačių pardavimai
2,4 milijardo eurų, dėl kurių jau keturis mėnesius ginčijamasi – tik viena pyrago dalis. Krepšininkai turi nuostolių dėl nevykstančių reklamos kampanijų. Dėl lokauto žmonės mažiau perka vardinius krepšininkų sportbačius. Gamintojai skaičiuoja, kad jeigu dėl lokauto neįvyks visas sezonas, tuomet nuostoliai sieks 370 mln. eurų.
Anot jų, du trečdaliai parduodamų sportbačių paprasčiausiai nebus nupirkti pačių NBA krepšininkų. „Tai šiai pramonės šakai būtų katastrofa“, – aiškino vienas „USA Today“ analitikas.
Striuka su ir darbuotojams
NBA lokautas skaudžiai liečia ir netiesiogiai su krepšiniu susijusias darbo vietas. Anot vienos studijos, vidutinė kavinė, esanti mieste, kuriame žaidžia NBA komanda, praranda nuo 7,5 iki 10 tūkst. eurų. Kai nežaidžiamos rungtynės, kliba viešbučių, kavinių ir įvairiausių klubų darbuotojų kėdės.
Kiekviena komanda įtraukia apie 1000 darbuotojų, kurie atsakingi už arenos parengimą, rungtynių organizavimą, pardavimus, valymą ir panašiai. Kai kuriems iš jų mažinami atlyginimai, kiti apskritai atleidžiami.
„Milijonieriai mus pamiršo“
Derybų farsas visuomenėje kuria negatyvią nuomonę, o tai ,be abejo, atsispindi ir versle. Ilgai kurtas NBA įvaizdis negailestingai griaunamas. Sirgaliai taip pat nusisuka. „Milijonieriai mus pamiršo. Tik dėl mūsų jie tapo garsūs“, – tikino keturiolikmetis Troy Tayloras.
Praėjusį sezoną televizijos kanalas TNT sulaukė didžiausios NBA auditorijos per pastaruosius 27 metus. Dabar transliuotojai priversti NBA rungtynes pakeisti koledžų krepšiniu.
„Tai daug įdomesnis produktas. Čia nėra kalbos apie pinigus. Daugelis žaidėjų dėl lokauto anksčiau laiko neišėjo į NBA“, – komentavo vieno greito maisto kavinių tinklo vadovas Tony Pace'as.
