„Šaltasis karas“ tarsi jau praėjo, tačiau JAV ir Rusija vėl susikibo naujoje mokslinėje – techninėje dvikovoje dėl JAV monopolijos palydovinės navigacijos srityje, rašo „The New York Times“.
Maskva teigia, kad iki šių metų pabaigos „Roskosmos“ planuoja išvesti į orbitą 8 navigacijos palydovus. Tai būtų viena iš baigiamųjų Rusijos nuosavos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS („Globalnaja navigacionnaja sputnikovaja sistema“) grandžių.
Manoma, kad pradėjusi veikti ji apims Rusijos teritoriją ir kaimynystėje esančius Europos bei Azijos regionus, o 2009 m. taps pasauline ir ims konkuruoti su JAV navigacine GPS (Global positioning system) sistema.
Rusija – ne vienintelė šalis, bandanti atsikratyti JAV navigacijos technologijų monopolio, rašo dienraštis. Kinija jau paleido į kosmosą pirmuosius savo nuosavos sistemos „Baidu“ palydovus. Europos Sąjunga taip pat pradėjo alternatyvios „Galileo“ sistemos kūrimą, tačiau darbai buvo pristabdyti dėl privačių investuotojų abejonių, ar projektas bus pelningas. Rusijos sistema, finansuojama iš naftos pelnus susižeriančios valstybės, bus užbaigta anksčiausiai.
Technologines varžybas iš dalies kaitina gana platus potencialus palydovinės navigacijos praktinis pritaikymas. Jis anaiptol neapsiriboja kelio vairuotojams nurodymu nepažįstamose vietose. Palydovinę navigaciją savo veiklon įtraukia įvairios ūkio šakos, įskaitant žemės ūkį ir finansų sektorių. Galimas daiktas, kad ji padės pagrindą tokioms paslaugoms, kaip geografiškai susieta reklama: eidami gatve į savo mobiliuosius telefonus gausime pranešimus, kad netoliese yra „Starbucks“ kavinė ar „McDonald‘s“ restoranas, teigia „The New York Times“.
GPS imtuvų pardavimų apimtys smarkiai išaugusios. Vašingtone įsikūrusios asociacijos „GPS Industry Council“ duomenimis,2006 m. jos pasiekė 15 mlrd. dolerių ir kasmet padidėja 25 – 30 proc.
Tačiau kova dėl navigacijos technologijų kontroliavimo vyksta ir iš baimės, kad JAV gali pasinaudoti monopolisto padėtimi – šiaip ar taip, šią sistemą sukūrė ir prižiūri JAV kariškiai – ir ypatingomis situacijomis išjungti signalus.
„Po kelerių metų nebebus įmanoma įsivaizduoti verslo be navigacijos signalų, - tvirtina Rusijos gynybos ministerijos Strategijų ir technologijų analizės centro aerokosminių sprendimų analitikas A. Joninas. – Navigacijos signalais naudosis viskas, kas tik juda – lėktuvai ir traukiniai, jachtos ir žmonės, imtuvus turės vertingi gyvūnai ir net namų augintiniai.“
Pasak analitiko, visuotinai plintant šiai technologijai šalys, kurios nutars pasikliauti išimtinai GPS, pateks į vienos svarbiausių interneto epochos infrastruktūrų monopolijos „geopolitinius spąstus“. Teoriškai JAV gali atsisakyti teikti navigacinius signalus tokioms šalims, kaip Iranas ar Šiaurės Korėja, ir ne tik karo metu, bet ir įvedus ekonomines sankcijas technologijų srityje, kurios, pasak Jonino, potencialiai gali sutrikdyti energetikos sistemų, bankų ir kitų sričių veiklą. Oficialiai JAV tvirtina įsipareigojančios be pertrūkio leisti naudotis signalais visame pasaulyje.
Akivaizdu, kad rusiškas navigacijos projektas turės rimtų pasekmių ginkluotosioms pajėgoms visame pasaulyje, nes leis naudotis Pentagono nekontroliuojama navigacine sistema. Tai atitinka vis kietesnį Maskvos užsienio politikos kursą, pastebi dienraštis.
GPS ištakos siekia JAV kariškių 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykdytus tyrinėjimus. Karo lauke GPS pirmą kartą buvo pasitelkta 1991 m. Persijos įlankos regione. Ekspertai priėjo išvadą, kad sistema labai prisidėjo prie operacijų, per kurias buvo siekiama ypatingo bombardavimų tikslumo, sėkmės. Tai paskatino GPS naudojimo pritaikymą komerciniais tikslais.
Rusijos navigacinės sistemos pradmenys taip pat atsirado „šaltojo karo“ metais, kai reikėjo užtikrinti navigacinį strateginių bombonešių ir raketų valdymą. Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį ji kurį laiką dar veikė, bet vėliau buvo palikta likimo valiai. Rusų palydovai ir šiandien tebesiunčia signalus, kuriais galima naudotis, tačiau tik tam tikru metu.
Siekiant aprėpti visą planetos paviršių, orbitinę sistemą turi sudaryti mažiausiai 24 palydovai (tiek palydovų turi ir GPS sistema), neskaičiuojant rezervinių.
Kad trianguliacijos būdu būtų galima apskaičiuoti tikslias savo buvimo vietos koordinates, imtuvas kiekvienu laiko momentu turi būti mažiausiai trijų palydovų veikimo zonos ribose. Aukščiui nustatyti reikia ketvirto palydovo. Kuomet kitos šalys pradės naudotis savo alternatyviomis navigacijos sistemomis, imtuvai, galintys priiminėti ne tik GPS, bet ir kitų dažnių signalus, dažniau galės būti trijų ir daugiau palydovų veikimo ribose.
JAV, Vakarų Europoje ir Japonijoje koordinatės nustatomos didesniu tikslumu, paklaida tesiekia vieną kitą metrą. Didesnis tikslumas pasiekiamas naudojant antžeminius retransliatorius, papildančius palydovų duomenis. Rusų, o vėliau ir europiečių bei kinų navigacijos sistemos užtikrins patikimesnį ryšį, kompensuodamos signalo slopinimą, kai jis susiduria su įvairiomis kliūtimis – aukštais pastatais, giliais tarpekliais ar net medžiais.
Ir vis dėlto JAV, Vakarų Europos ir Japonijos teritorijoje GPS imtuvas, galinti priiminėti ir GLONASS dažnius, tikslumu nepranoks įprastos GPS įrangos, nes čia veikia koreguojančius signalus siunčiančios antžeminės stotys. Tačiau visoje likusioje planetos dalyje GPS/GLONASS imtuvai bus patikimesni ir šiek tiek tikslesni, tvirtina „The New York Times“.
GPS įrangos rinkoje dominuojantys JAV gamintojai ko gero bus priversti suteikti vartotojams šių privalumų galimybę, gamindami su rusiška sistema suderinamus imtuvus. Tai neišvengiamai pakirs JAV monopoliją komerciniais tikslais naudojamų navigacijos signalų srityje.
Su didesnio tikslumo pageidaujančiais vartotojais viltis sieja ir Rusija, kuri pati bando gaminti buitinius palydovinės navigacijos imtuvus – tiesa, kol kas ne itin sėkmingai.
Vakaruose dviejų dažnių signalų standartą pradėjo naudoti tik „high –end“ klasės geodezijos technikos ir profesionalių navigacijos imtuvų gamintojai. Antai Kalifornijos bendrovė „Topcon Positioning Systems“ siūlo GPS/GLONASS imtuvą geodezininkams ir sunkiosios statybinės technikos vairuotojams. Pasak kitos dviejų dažnių imtuvus gaminančios bendrovės „Javad Navigation Systems“ prezidento Javado Ashjaee, jei turite GPS imtuvą, jūsų poreikiai patenkinami 90 procentų. O likusieji 10 proc. garantuoja rusiškos sistemos sėkmę.
Kad nebrangūs buitiniai imtuvai būtų suderinami su GLONASS, tereikia naujos mikroschemos. Imtuvų gamybos kaštai dėl to padidės nežymiai.
Bendrovė “Garmin”, valdanti daugiau nei 50 proc. JAV GPS imtuvų rinkos, dar neapsibrėžė savo pozicijos GLONASS atžvilgiu. “Mes dar laukiame”, - sakė dienraščiui bendrovės atstovė.
“Garmin” teigimu dabartinės GPS įrangos patikimumas jau patenkina daugumos vartotojų poreikius. GPS rinkos didėjimas labiau susijęs su skaitmeninių žemėlapių ir programinės įrangos tobulinimu. Taip pat stengiamasi kuo efektyviau išnaudoti turimus resursus. Pavyzdžiui, naujausia “Garmin” automobilinė GPS įranga perspėja vairuotojus apie eismo spūstis ir praneša benzino kainas artimiausiose degalinėse.
Tačiau bent jau pačioje Rusijoje Kremlius garantuoja rinką GLONASS imtuvams, įpareigojęs įrenginėti juos laivuose, lėktuvuose, pavojingus krovinius vežančiuose sunkvežimiuose, o taip pat finansiškai remdamas pustuzinį rusiškos navigacinės technikos gamintojų.
Deja, nepaisant koordinačių tikslumo, kai kurie rusų gamybos imtuvai, netrukus pasieksiantys rinką, net pagal rusiškus standartus nėra patogūs naudoti. Pavyzdžiui, Rusijos Radionavigacijos ir laiko instituto Sankt Peterburge mokslininkai sukūrė dviejų dažnių imtuvą “M-103”. Teoriškai sudėtingomis sąlygomis – pavyzdžiui, “tarpekliuose” tarp Manheteno dangoraižių –signalus jis priima patikimiau.
Tačiau šis imtuvas – palyginti nemaža dėžutė, panaši į nešiojamąją Korėjos karo laikų radijo stotį. Ji sveria apie pusę kilogramo ir kainuoja tūkstantį dolerių, be to, ekraną reikia įsigyti atskirai. Kad imtuvu galima būtų naudotis, reikia išvynioti kabelį, jungiantį imtuvą su išorine antena, įtaisyta ant specialios atramos. Atrama įsmeigiama į žemę.
“Deja, kišeninio modelio mes dar nesukūrėme”, - pareiškė „The New York Times“ instituto direktoriaus pavaduotojas.
