To jos paklausė žurnalistas Vladimiras Laučius TV3 žinių „Dienos komentare“.
Drastiškais tempais keliate minimalią algą, didinate pensijas. Tai infliacijos kompensavimas ar išgelbėjimas iš dar didesnio skurdo?
Vienas iš pagrindinių dalykų šioje rudens sesijoje, ką mes ketiname daryti – mažinti skurdo riziką tiems žmonės, kurie labiausiai ją patiria. Tai yra pagyvenę žmonės, vieniši pagyvenę žmonės. Būtent todėl buvo įvesta vienišo asmens išmoka, kuri sausio mėnesį dar labiau plėsis ir pasieks visus vienišus pagyvenusio amžiaus senjorus.
Tam bus skirta apie 100 milijonų biudžeto lėšų, būtent spręsti skurdo problemai. Taip pat ir pensijų indeksavimo naujas modelis. Jis siekia, kad žmonės turėtų daugiau pajamų būtent todėl, nes vis dar pagyvenę žmonės Lietuvoje patiria gana stiprią ekonominę ir socialinę atskirtį.
Bet kaip jie turės daugiau pajamų, kai mes turime tokią infliaciją?
Visi kiti dalykai, kurie yra planuojami šiandien, jie yra planuojami pagal tai, kokios yra ekonomikos galimybės ir ekonomikos perspektyvos. Būtent minimalios mėnesinės algos didinimas, ar planuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimas, ar kiti dalykai, kurie yra suplanuoti, yra atsižvelgiant į tai, kokios yra Finansų ministerijos, Lietuvos banko prognozės, kiek valstybė gali sau leisti didinti žmonių pajamas.
Dabar kalbant apie kainas, apie ką jūs užsiminėte, ar tai nebus koks tai kompensavimas, tai noriu pabrėžti, kad pajamų kilimas vyksta nuosekliai. Jei kalbėtume apie šildymo kainas, tai mes galime konstatuoti, kad šildymo kainos atsistatys į buvusį 2018 m., 2019 m. metų lygį, nes buvęs sezonas pasižymėjo tuo, kad kainos buvo gana smarkiai nukritusios.
Jei žiūrėtume į paramos gavėjų skaičių, kurie gaudavo būsto šildymo kompensacijas, tai 2018 m. mes turėjome apie 120 tūkst. tokios paramos gavėjų. Dabar mes matome, kad praėjusį sezoną buvo tikrai ženklus sumažėjimas gavėjų, ir mes fiksuojame, kad šiemet net ir išaugus kainoms ir kažkiek padidėjus kompensacijų gavėjų skaičiui, vis tiek tas skaičius nepralenks to kiekio, kuris buvo 2018 m. ir 2019 m.
Tai, vadinasi, šildymo kainos nepralenks tų, kurios buvo 2018 m. ir 2019 m.
Jūs pati pradėjote šildymo kainų temą. Mes statėme suskystintų dujų terminalą, mes pereidinėjome prie biokuro tam, kad tos kainos nedidėtų, o mažėtų. Dabar matome, kad jos vėl sparčiai auga – tai biokuras neišgelbėjo. Vienas iš atsakymų į klausimą kodėl yra tai, kad mes pirkome baltarusišką biokurą. Jūsų Vyriausybė sugadino santykius su Baltarusija, mes to kuro nebegauname ir todėl šildymo kainos kyla. Jūs prisiimate atsakomybę už tą kilimą šiuo atžvilgiu?
Jūs kalbate apie šią problemą tarsi ji būtų būdinga tiktai mūsų šaliai. Kainų kilimas šiuo požiūriu yra būdingas visai Europos Sąjungai. Pasižiūrėkite, koks debatas vyksta toje pačioje Didžiojoje Britanijoje ar kitose valstybėse.
Tos rinkos tendencijų ir kainų kilimo, kuris yra gana globalus, vietiškai, vienoje šalyje pakeisti stebuklingu būdu tikrai negalima.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
