„Tikiuosi, šią savaitę baigsime derinimo pažymą ir galėsime su šiuo įstatymu keliauti į Vyriausybę ir netrukus turėtų atsirasti ir Seime“, – Seime ketvirtadienį teigė K. Navickas.
Ministras anksčiau yra sakęs, kad įstatymu siekiama, jog susikooperavę ūkininkai už tuos pačius pieno rodiklius gautų vienodą kainą, be to, norima, kad priedai sudarytų iki 20 proc. žaliavinės pieno kainos.
Pasak jo, dabar priedai už skirtingas pieno rūšis priklauso nuo gamintojų ir perdirbėjų susitarimo, jie svyruoja ir gali siekti 40 proc. ir daugiau.
Konkurencijos taryba yra pareiškusi, kad toks projektas gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje ir prieštarauti Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktams.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekte numatoma, jog sutartyje tarp gamintojų ir supirkėjų turės būti nurodyta pieno supirkimo kaina, apskaičiuojama pagal žemės ūkio ministro nustatomus ir skelbiamus rodiklius. Tarybos nuomone, tokia sistema kelia riziką, kad gali būti paviešinti įmonių komerciškai jautrūs duomenys.
Be to, pieno supirkimo kainos turėtų būti nustatomos laisvų derybų būdu, o įstatymo projekte numatytas kainų reguliavimas nėra tinkama priemonė siekiant spręsti derybinių galių disbalanso problemą.
Įstatymo projekte numatyta pareiga pieno supirkėjams viešai skelbti jų taikomus priemokų ir priedų dydžius, ekspertų nuomone, galėtų palengvinti galimybes konkurentams suderinti veiksmus bei apriboti konkurenciją ir taip koncentruotoje pieno supirkimo rinkoje.
Ministerijai siūlant numatyti reikalavimą įvertinti pieno sudėtį ir kokybę tik valstybinėje akredituotoje laboratorijoje, taryba įspėjo, kad dėl išimtinių teisių suteikimo vienai įmonei gali didėti teikiamų paslaugų kainos, prastėti paslaugų kokybė, mažėti inovacijų lygis, kilti kitos rizikos.
