„Nesame blogame kelyje, nėra, kad sudėti blogi pamatai ir kad yra kažkokie sprendimai, kurie mus iškreiptų europinėje rinkoje ar išsiskirtume iš kitų Europos valstybių“, – ketvirtadienį Seime tvirtino K. Navickas.
Seimui pateiktuose atsakymuose ministras K. Navickas teigia jaučiantis pareigą likti poste ir tęsti pradėtus darbus bei tikina, jog padėti geri pamatai žemės ūkio pertvarkai ir klestėjimui, o tai turėtų sustiprinti jo konkurencingumą.
„Taip, yra poslinkis žemės ūkyje link aplinkosauginių dalykų, bet kol kas tas poslinkis yra švelnus. (...) Bet ir ūkininkams reikia būti atviresniems ir išeiti iš savo informacinio arba iš savo bendruomenės lauko ir girdėti, ką kalba ir miesto gyventojai“, – parlamentarams sakė K. Navickas.
Ne pirmą kartą jam rengiamą interpeliaciją jis sieja su „daugelį kadencijų nejudintomis žemės ūkio sistemos pertvarkomis ir skaidrinimu“.
Vienas interpeliacijos iniciatorių – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigia, kad ministrui „keliami fundamentiniai klausimai“, iš kurių vienas – šią savaitę prasidėjęs ir iškart įstrigęs pasėlių deklaravimas pagal naują tvarką.
„Nuraminimai, kad kitą savaitę ar dar kitą bus kažkokios korekcijos, bus papildymai, yra opiumas liaudžiai, kas neišgelbės situacijos“, – teigė K. Mažeika.
Jis pareiškė, kad dabartinė situacija primena tą, kuri aprašoma knygoje „Gyvulių ūkis“ – visi yra lygūs, bet yra ir lygesnių.
„Tą taisyklę galima pritaikyti pirmiausia Žemės ūkio ministerijos politinei vadovybei, kuri elgiasi taip, kaip jiems atrodo: kad socialiniai partneriai yra kažkur užribyje ir sprendimų, kurių reikia šiandien žemės ūkiui, nėra“, – tvirtino jis.
Jis siūlė ministrui pasekti Lenkijos žemės ūkio ministro pėdomis, kuris nepateisinus lūkesčių atsistatydino.
Pasak jo, K. Navickui nekeliami politiniai klausimai – priekaištaujama dėl jo nesugebėjimo valdyti situacijos žemės ūkyje.
„Tai (interpeliacija – BNS) nėra kažkoks politinis klausimas, tai tiesiog žmogus, negebantis dirbti, negeba atstovėti tos srities, kuri yra jam patikėta“, – tvirtino K. Mažeika.
„Valstiečiui“ Giedriui Surpliui priekaištaujant, kad pieno eksportas pernai smuko dukart, ministras pabrėžė, kad gali sumažėti žaliavinio pieno, bet „daugiau turime kietų sūrių, puskiečių, pieno produktų“.
K. Navickas pripažino, kad pieno krizė yra ir ji tikriausiai buvo laiku nepriimtų sprendimų pasekmė: „Reikia struktūrinių pokyčių“.
Europos Komisijai atsisakius skirti paramą dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, ministras tikisi, kad parama vis tik bus skirta.
„Tikiuosi, kad Komisija mus išgirs“, – kartojo jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra pripažinusi, kad K. Navicko likimas gali priklausyti nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės. Premjerės teigimu, ministras nekaltas dėl to, jog reikia įgyvendinti žaliąjį kursą, kuris numatytas tiek Vyriausybės programoje, tiek Europos Sąjungos mastu.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai. Išklausius ministro atsakymus Seime, sudaryta speciali komisija, siūlysianti pritarti arba nepritarti atsakymams – jeigu jie bus pripažinti nepatenkinamais, vyks slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.
Už tai, kad ministras būtų atleistas iš pareigų, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
Opozicija K. Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Ji surengta ne pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.
