Naujienų portalas tv3.lt primena, kad reikalavimas turėti galimybių pasą 12–15 metų vaikams įsigaliojo gruodžio 28 dieną.
Imunizaciją įrodantį dokumentą gali gauti šios amžiaus grupės gyventojai, kurie persirgo, COVID-19 liga, pasiskiepijo arba turi neigiamą PGR tyrimo rezultatą. Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tyrimai vaikams nuo 12 iki 16 metų amžiaus yra atliekami valstybės lėšomis.
Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda siūlo vaikams galimybių pasą duoti su antigeno testu, kitaip žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
„Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jei galimybių paso situacija liks tokia, kokia yra dabar. Vakar (pirmadienį) susitikęs su premjere aš pasiūliau tokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų greitąjį antigeno testą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.
„Jei tai nebus padaryta, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą kvestionuodamas tokio, koks yra, galimybių paso 12–15 metų vaikams atitikimą Konstitucijai“, – patvirtino G. Nausėda.
Atkreipia dėmesį į antigenų testų patikimumą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Jurgita Sejonienė vertindama prezidento pasiūlymą pirmiausia atkreipia dėmesį į formą, kuria jis pateiktas.
„Siūlymas buvo toks kaip ultimatumas. Tikrai tie ultimatumui yra sudėtingi ir Vyriausybei, ir viskam, tačiau toks situacijos aštrinimas nėra naudingas“, – nurodo ji.
Pats siūlymas suteikti galimybių pasą vaikams besitestuojantiems greitaisiais antigenų testais, yra diskutuotinas, kadangi ir dalis mokyklų naudoja juos.
Tačiau, jos teigimu, nereikėtų išskirti 12-15 metų grupės ir taikyti tai visiems asmenims.
„Dėl pačio metodo validumo tokiam pačiam taikymui, būtų sunkesnė jo kontrolė nei PGR tyrimo. Gali būti, kad vis tiek reikės PGR verifikacijos, jei kažkas bus. Tai turėtų, mano nuomone, atsakyti mokslininkai, ar jis čia duotų papildomos naudos, jei būtų jis įtrauktas“, – sako J. Sejonienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Rimantė Šalavičiūtė vertindama G. Nausėdos pasisakymą, kad pirmiausia atkreipia dėmesį, kad 36 opozicinių partijų nariai dėl galimybių paso taikymo dar spalį kreipėsi į KT, kad būtų įvertinta atitiktis Konstitucijai. Jos nuomone, kai KT nagrinėdama turėtų paliesti galimybių paso vaikams taikymą.
Tačiau kalbėdama apie antigeno testus ji pabrėžia, kad antigenų testai yra ne visuomet tikslūs: „Antigenų testai parodo, ar žmogus yra užsikrėtęs, tačiau jau kitą dieną atsakymas gali būti teigiamas ir aš iš praktikos žinau tokių atvejų. Esu ir pati ne vieno laiško iš žmonių sulaukusi, kad pasitikrinus testas rodo, kad viskas gerai, tačiau ant rytojaus pasijutau blogai.
<…> Manau, kad antigeno testai nėra labai patikimas dalykas, bet kai reikia pasverti, kas geriau, geriau tegul jau būna testavimas“ – kalba ji.
Neprieštarautų tokiam siūlymui
Pasak šalies vadovo, jei Vyriausybė tai padarytų, „mokiniai galėtų gauti galimybių pasą mokykloje ir tai nesukeltų jokių problemų, nepatogumų ir taip nuo mūsų reformų ir pandemijos valdymo sistemų pavargusiai visuomenei“.
„Mes pernelyg toli nuėjome spausdami į kampą visuomenę su eksperimentais, vieną kartą tai turi baigtis, todėl mano pasiūlymas buvo toks – darykime paprastą testavimą greituoju antigeno testu, tuomet vaikai neturės kentėti dėl mūsų sveikatos politikos vingių, ir jei tai bus padaryta, manau, kad mes išspręsime problemą ir pasieksime rezultatą, kur laimės visi“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos direktorius dr. Dainius Žvirdauskas, vertindamas prezidento siūlymą su antigeno testais suteikti vaikams galimybių pasą teigia, kad pirmiausia valdžios institucijoms reikėtų susitarti ir kalbėti vieningai.
Pačiam siūlymui jis teigia neprieštaraujantis.
„Reikia turėti omenyje, kad jei mes turime reikalą su omikron atmaina arba bus naujų atmainų, kurios yra labiau užkrečiamos, tai mokinys, kad ir paauglys yra toks pat biologinis vienetas, kuris taip pat gali sėkmingai pernešti ligą ar sirgti. Šioje vietoje aš neprieštarauju, galėtų tai ir būti. Mokyklos būtų pasirengusios, gal tik būtų organizacinių dalykų, bet visa tai tikrai galima padaryti. <…>Bet kuris siūlymas, kaip padėti vaikams, yra geras siūlymas, bet ar tai neįves papildomo precedento, reikėtų dar apie tai pagalvoti“, – savo vertinimą pateikia jis.
Pasiteiravus jo nuomonės, ar dabartinė tvarka išties sukelia nepatogumų vaikams, D. Žverdauskas atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar mokinys turi galimybių pasą, ar ne –jie visi gali naudotis švietimo paslaugomis.
„Visa pandemija sukelia visiems žmonėms nepatogumų. Mano pastebėjimas toks, kad galimybių paso tikslas buvo neapriboti jokių ugdymo veiklų tiek formaliajame, tiek neformaliajame švietime mokyklose. <…> O galimybių pasas, mano supratimu, buvo įvestas siekiant apriboti pramogas. Jeigu mes žinotume, kokia priemonė ateityje duos kokį efektą, būtų labai genealu
Kam skirtas greitasis antigeno testas?
Kaip portalui tv3.lt komentavo VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus, tiek greitasis antigeno testas, tiek PGR būdu atliktas tyrimas turi savo vietą testavimo procese.
„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijose yra labai gražiai aprašyta, kada sėkmingai gali būti taikomas antigeno testas. Antigeno testas iš esmės yra skirtas pacientams, kurie turi simptomus, atliekamas 5–7 dienų intervale, kai, tikėtina, įvyko užsikrėtimas. Taip pat ir tais atvejais, kai žmogus turėjo žinomą didelės rizikos kontaktą su sergančiuoju“, – aiškino specialistas.
Kaip dėstė pašnekovas, antigeno tyrimus palanku naudoti ir tokiais atvejais, kai tiriama santykinai uždara bendruomenė, pavyzdžiui, globos namai, tos pačios mokyklos ir panašios vietos.
„Tačiau kai kalbama apie žmogų, kai nėra žinoma apie simptomus, didelės rizikos kontaktą, antigeno tyrimas nėra ne tik kad pirmas pasirinkimas, jis apskritai nelabai patenka į pasirenkamų tyrimų sąrašą. Todėl kad galimybių pasui yra tinkamas tik PGR tyrimas, kaip ir viskas aišku“, – konstatavo jis.
Anot D. Vitkaus, kas labai aiškiai pabrėžiama rekomendacijose ir publikacijose, antigeno testus net ir uždarose patalpose esančiose bendruomenėse tiriant asmenis ne pagal klinikines indikacijas tą reikėtų 2–3 kartus per savaitę.
„Tada viskas yra tvarkoje. Nes antigenas būna trumpą laiką, o PGR testu galima didesnį langą padengi. Kitas dalykas, aišku, jautrumo klausimas, todėl labai sunku lyginti, nes yra labai skirtingos technologijos. Bet grubiai galima galvoti, kad antigeno testas yra apie 100 kartų mažiau jautrus.
Taip, kita vertus, tiriant PGR metodu galima „pagauti“ ir jau nebeužkrečiamą žmogų. Bet iš esmės tyrimo pasirinkimas yra konteksto, kuriama tiriama, klausimas“, – sakė jis.
Į Nausėdą kreipėsi „Basos mamos“
Į šalies vadovą prašydamas skųsti galimybių paso taikymo vaikams konstuticingumą kreipėsi judėjimas „Basos mamos“. Taip pat G. Nausėda buvo gavęs grupės piliečių prašymą kreiptis į KT bendrai dėl galimybių paso atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.
G. Nausėda praėjusią savaitę pranešė, kad dėl galimybių paso į KT nesikreips, tik paragino Teismą greičiau imtis atitinkamo Seimo narių grupės prašymo įvertinti dokumento konstitucingumą, o dėl galimybių paso vaikams sakė nuspręsiąs įvertinęs galimybes jį gauti mokyklose.
