Statistikos departamentas gruodžio 30 dieną Valstybės duomenų analitikos „Facebook“ paskyroje rašė, kad atviri duomenys yra skirti bendroms tendencijoms, reiškiniams stebėti, paplitimui, vidurkiams, dinamikai vertinti, bendrinėms išvadoms daryti, statistinėms analizėms, įžvalgoms, prognozėms, edukacijai.
Todėl pastebėjus, kad jie yra panaudojami ne tik analizėms, bet ir detektyvinėms konkrečių žmonių paieškoms, nuspręsta cenzūruoti informaciją.
„Pavyzdžiui, nuo COVID-19 mirus 0–19 metų amžiaus asmeniui, nebus įmanoma nustatyti, kokia to asmens lytis, koks tikslus amžius, kokioje savivaldybėje asmuo gyveno; paskiepijus 0–19 metų amžiaus asmenį, nebus įmanoma nustatyti, kur asmuo buvo skiepytas, kokioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje registruotas, ar kuri įstaiga skiepijo. Taip siekiama apsaugoti jaunus asmenis nuo galimo jų tapatybės atskleidimo ir paviešinimo“, – rašoma pranešime spaudai.
Širinskienė: tai tik paskatins tolimesnį mitų kūrimąsi
Informacijos duomenų atvirumas prisideda prie skaidrumo jausmo ir visuomenės pasitikėjimo sprendimais didinimo, neabejoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Anot politikės, visuomenei turi būti užtikrintas reikšmingos informacijos prieinamumas, priešingu atveju, informacijos nutylėjimas paskatina „mitų augimą“.
„Kuo yra daugiau objektyvios, statistiniais duomenimis paremtos informacijos, tuo yra visuomenei geriau. <…> Atvirumas ir informacijos gausa yra tie dalykai, kurie padeda su tais dalykais (mitų kūrimais – aut. past.) kovoti. Tai tik dar labiau paskatins mitus, nes žmonėms natūraliai kyla klausimas, kodėl nutarta riboti šią informaciją“, – teigia A. Širinskienė, pabrėždama, kad priėmus šį sprendimą yra nueita lengviausiu keliu, užuot „pasukus galvą ir priėmus dalykus, padedančius kovoti su sąmokslo teorijomis“.
Statistikos departamento sprendimas, jos teigimu, pažeidžia ir visuomenės interesą žinoti visuomenei reikšmingus, aktualius dalykus. Taip pat, šitaip tarsi siekiama pridengti tai, kad „Vyriausybė nevykdo aktyvios informacinės kompanijos“.
„Iš vienos pusės matoma, kad atsiranda mitų, nes kartais netiksliai tam tikri duomenys yra interpretuojami. Tai vietoje to, kad būtų pateikta tiksli duomenų interpretacija, yra slepiami duomenys.
Informacinės kampanijos buvimas, žmonių mokymas atskirti tikrą informaciją, būtų tas žingsnis, kuris didintų žmonių pasitikėjimą ir šviestų visuomenę“, – neabejoja politikė.
Slušnys sako, kad sprendimas yra diskutuotinas
Seimo Sveikatos komiteto reikalų narys Linas Slušnys atkreipia dėmesį, kad skelbti informaciją apie nepilnamečius asmenis reikia tėvų sutikimo, todėl turėtų būti keliamas ne cenzūravimo, bet situacijos palengvinimas.
„Kiek čia yra naudinga, negaliu atsakyti, bet viena iš tokių priežasčių – bandyti nepriešinti visuomenės. Kai yra atviri duomenys, mokyklose, studijose galima sužinoti, ar asmuo pasiskiepijęs, ar ne, o dabar tai yra paliekama vidinei žmonių atsakomybei. Kokiu būdu galimybių pasą žmogus gavo – persirgęs ar pasiskiepijęs, neturėtų būti labai svarbu kitiems.
Vienintelė priežastis – priekaištavimo, šaipymosi problema Lietuvoje, kai vienas pasiskiepijęs yra protingesnis už nepasiskiepijusį arba atvirkščiai. Šioje vietoje nėra cenzūravimas, tai yra bandymas užkardyti priešiškus dalykus“, – sako politikas.
Pasiteiravus, ar tokį principą reiktų taikyti ir kitoms amžiaus grupėms, L. Slušnys teigia nemanantis, kad tai būtų naudinga, esą kitos amžiaus grupės taip glaudžiai tarpusavyje nebendrauja.
„Vienoje krūvoje jie nesusibėga, todėl šioje vietoje aš nematau didelės problemos, o jie (jaunesni nei 20 metų amžiaus – aut. past.) yra problema“, – nurodo jis.
Tačiau politikas pripažįsta, kad atviri duomenys sąmokslo teorijoms rečiau leidžia plisti: „Tai, kad sąmokslo teorijų šalininkai pagal atvirus duomenis kuria savo interpretacijas, tai taip, tokia galimybė yra. <…> Nematau, kur visų atvirų duomenų yra bėda, tačiau yra vietų, kuriose tarp skaičių mes pradedame pyktis“.
Politiko pasiteiravus nuomonės, kaip sprendimas neskelbti duomenų paveikia visuomenės teisę žinoti, jis nurodė, kad klausimas yra diskutuotinas, tačiau pabrėžė, kad šioje situacijoje pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į nepilnamečių duomenų saugumą.
„Dilema. Šioje vietoje aš žiūriu į paauglius, į jauną žmogų ir į tą srautinę informaciją. Kartais suaugę paėmę jaunuolių duomenis, pradeda jais žaisti.<…> Tokie duomenys turėtų būti nenaudojami tokiam dalykui. Šioje vietoje, tai gal ir gerai, kad kol saugome tam tikrą grandį žmonių, jaunimo, jų duomenimis negalėtų naudotis tam tikri suaugę asmenys“, – sako L. Slušnys.
Teisininkai pasigenda sprendimo pagrįstumo
Buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas vertindamas Statistikos departamento sprendimą atkreipia dėmesį, kad teisiškai reikšmingas amžius yra iki 18 metų, ne iki 20-ies, todėl sako nematantis pagrindo riboti duomenų prieinamumą apie šio amžiaus tarpsnio asmenis.
„Jeigu nėra įmanoma nustatyti konkretaus asmens, nematau jokio pateisinimo, nes čia yra statistikos ir skaidrumo reikalas. Vyriausybė imdamasis ribojančių žingsnių, pavyzdžiui, asmenų iki 20 metų atžvilgiu, turėtų juos pagrįsti – tam tokie duomenys ir turi būti vieši“, – sako jis.
Naujienų portalui tv3.lt Statistiko departamento pasiteiravus, kodėl pasirinkta riboti duomenis iki 20 metų, o ne iki 18 atsakoma, kad nes: „Taip istoriškai sugrupuotos amžiaus grupės visuose skelbiamuose atvirų duomenų rinkiniuose ir ataskaitose“.
Pavyzdį jie pateikia lentelėje:
Tačiau D. Žalimas priduria, kad visuomenės interesas yra žinoti, kaip virusas veikia vaikų sveikatą, kiek yra pagrįstos priemonės vaikų atžvilgiu, informaciją neatskleidžiant vaikų tapatybės: „Aš suprantu, kai reikia apsaugoti konkretų nepilnametį asmenį, kuris susirgo, bet abstrakčiai, nuo ko apsaugoti? Man čia trūksta pagrindimo“.
Advokatas, dr. Algimantas Šindeikis kalbėdamas apie informacijos cenzūrą Lietuvoje atkreipia dėmesį į du Lietuvos Konstitucijos straipsnius.
Vienas jų – Konstitucijos 44 straipsnis, teigiantis, kad masinės informacijos cenzūra yra draudžiama.
Taip pat ir 25 straipsnis, kuriame nustatyta, kad: Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
„Cenzūra yra draudžiama. Tačiau galimas konstitucinės žmogaus teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tokie ribojimai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo suformuluotais žmogaus teisių ribojimo pagrindais, galimi tik esant visoms šioms sąlygoms:
A. tai daroma įstatymu;
B. apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
C. apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
D. yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Šiuo atveju, nenurodžius kokius įstatymu yra įvedamas apribojimas, kokių teisėtų tikslų tokiais apribojimais yra siekiama, tokie ribojimai yra antikonstituciniai”, – komentuoja A. Šindeikis.
Dar sekantis lygis - niekas nežinos kokį brudą ir kokiu tikslu mums leidžiama.
Ir viskas bus tik mūsų pačių saugumui.
