„Manau, kad lagaminų prezidentui niekur krautis nereikės. Vėlgi, supraskime, kad nė vienas įstatymas Seime – ypač tas, kuris yra siūlomas jaunųjų Seimo atstovų, yra tiesiog nukreiptas ne tam, kad valstybei būtų geriau, bet ką nors paerzinti ar pašpilkuoti. Tai šioje vietoje, koks įstatymas bebūtų priimtas, nemanau, kad gali kažkas priversti žmogų vienaip ar kitaip rinktis gyvenamąją vietą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Matyt, Konstitucinis Teismas turės apie ką pasisakyti ir pagalvoti“, – pridūrė jis.
F. Jansonas akcentuoja – net jeigu šalies vadovas ir nutartų persikelti į rezidenciją, tai nebūtų greiti pokyčiai.
„Kita vertus, visi puikiai suprantame, kad Turniškių rezidencija – net jeigu prezidentas nutartų į ją keltis – ją remontuoti reikėtų porą metų. Tai šiuo atveju, matyt, prezidento lagaminai liks namie“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario Mato Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
