„Svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Jis, pasak Prezidentūros, taip pat išreiškė lūkestį, kad naujasis finansinis instrumentas nebūtų kuriamas daugiametės finansinės programos finansavimo sąskaita.
G. Nausėdos nuomone, būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.
Pokalbio metu jis taip pat atkreipė EVT pirmininko dėmesį į Rusijos pastangas perrašyti istoriją, reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir slaptuosius protokolus.
„Bendromis pastangomis Europoje turime užkirsti kelią Rusijos bandymams suklaidinti Vakarų visuomenę ir kvestionuoti tarptautinės teisės pagrindus“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas ir EVT pirmininkas aptarė branduolinės saugos klausimus ES kaimynystėje. G. Nausėda pabrėžė, kad Europos vadovų sutartos išvados, jog visi trečiosiose šalyse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, privalo būti įgyvendintos, o elektra, pagaminta nesaugiose elektrinėse, neturi patekti į ES vidaus rinką.
EVT pirmininkas, pasak Prezidentūros, pabrėžė, kad branduolinės saugos klausimai yra itin svarbūs visai Europos Sąjungai, ir artimiausiu metu ketina šiais klausimais kreiptis į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką.
Ch. Michelio skambutis Lietuvos vadovui yra dalis jo pradėtų dvišalių konsultacijų su ES šalimis narėmis, siekiant sužinoti lyderių pozicijas dėl Europos gaivinimo fondo paskirstymo kriterijų.
Jis organizuotas siekiant aptarti liepos mėnesį numatyto EVT posėdžio darbotvarkei, susijusiai su derybomis dėl daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento.
Anksčiau skelbta, kad su Europos Komisijos siūlomu 750 mlrd. eurų Europos gaivinimo fondu naujojo ilgamečio ES biudžeto finansinė galia siektų 1,85 trln. eurų.
Iš Europos gaivinimo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų: 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų – paskolų.
Pirminiais duomenimis, jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021–2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.
