Jis taip pat akcentavo, kad reikia duoti atkirtį pastangoms klastoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių istoriją.
„Mes taip pat turėsime duoti atkirtį dažnėjančioms pastangoms klastoti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių istoriją. Esame pasirengę kritiškai ir sąžiningai vertinti savo praeitį, tačiau neketiname toleruoti kai kurių jėgų pastangų skleisti melagingus naratyvus“, – kalbėjo prezidentas.
„Apgailestauju dėl to, kad istorija dar naudojama politiniais tikslais, ir į tai bandoma įtraukti net tarptautines organizacijas, tokias kaip Europos Taryba. Raginu bendromis pastangomis atsispirti manipuliacijoms ir siekti, kad niekas negalėtų istorijos paversti politikos tarnaite“, – pridūrė jis.
Baltijos šalys ir Lenkija pastaraisiais metais išsakė susirūpinimą, kad Rusija ėmė menkinti Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos paktą, kuris paskatino Antrąjį pasaulinį karą. Protestuodami Lietuvos ir Lenkijos prezidentai šiemet atsisakė dalyvauti Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo minėjime Izraelyje, kur Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlyta sakyti vieną iš svarbiausių kalbų.
G. Nausėda pirmadienį taip pat tvirtino, kad Lietuva turi aktyviai dalyvauti užkertant kelią nevaldomai migracijai, tolesniam aplinkosaugos situacijos blogėjimui ir pasaulio susiskaldymui į nesutaikomus, agresyviai konkuruojančius geopolitinius ir ekonominius blokus.
„Bendras vertybes išpažįstančias Vakarų šalis ir toliau matome patikimiausiu taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos garantu. Privalome išlaikyti demokratinių valstybių vienybę ir ryžtą kaip atsvarą bet kokiems mėginimams pažeidinėti tarptautinę teisę ar dauginti karinių grėsmių mūsų kaimynystėje bei visame pasaulyje“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Pasak jo, Lietuva – tvirtos transatlantinės sąjungos šalininkė, nes tai – Vakarų stiprybės pagrindas.
„Taiką pasaulyje užtikrinsime ne jėga, o gerbdami tarptautinę teisę. Aiškus Lietuvos interesas yra užtikrinti, kad sankcijos tarptautinės teisės nesilaikančioms valstybėms būtų naikinamos tik reaguojant į reikšmingai pasikeitusį elgesį“, – teigė jis.
Anot prezidento, antra užduotis Lietuvai – globalių partnerių paieška, tuo pat metu išlaikant aktyvų vaidmenį Europoje.
„Lietuvos istorijos išugdyta ilgalaikė orientacija į Vakarus nedviprasmiškai apibrėžia tai, kas mes esame, ir kur visada norėjome būti. Mes norime toliau aktyviai dalyvauti diskusijoje apie transatlantinės erdvės ateitį, nes tai yra artimiausia mūsų politinė ir vertybinė aplinka“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Orientacija į Vakarus neturi apriboti mūsų svajonių ir mūsų ambicijų. Todėl Lietuvos užsienio politika artimiausioje ateityje daug dėmesio skirs ekonominei diplomatijai ir sieks atverti naujas kryptis – visų pirma ekonominio bendradarbiavimo srityje. Džiaugiuosi, kad Lietuvos verslininkai jau atranda Azijos, Afrikos, Vidurio Rytų rinkas“, – pridūrė jis.
Trečioji užduotis, pasak prezidento, yra minkštosios galios plėtra.
„Visų pirma, tai reiškia pozityvaus Lietuvos Respublikos įvaizdžio pasaulyje stiprinimą“, – sakė G. Nausėda.
Pirmadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime su G. Nausėda dalyvavo 69 užsienio šalių ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir tarptautinių organizacijų atstovai.
