Kaip pranešė Prezidentūra, mišriu nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas atkreipė dėmesį į pastaruoju metu menkstantį teisėjo profesijos patrauklumą.
Anot jo, tai ypač pastebima pretendentų į teisėjus ir karjeros siekiančių asmenų atrankose, o itin mažai pretendentų sulaukiama į teismų vadovų pozicijas.
„Prie to neabejotinai prisideda sąlyginai nedideli atlyginimai, didelis ir netolygus darbo krūvis teismuose ar atskiruose teismo rūmuose bei neigiama visuomenės nuomonė apie teismus“, – teigiama pranešime.
Prezidento nuomone, ydinga ir pati atrankos procedūra.
Kaip dar vieną sistemą kamuojančią problemą G. Nausėda nurodė netolygų darbo krūvio pasiskirstymą teismuose.
„Nepaisant to, kad bendras bylų skaičius teismuose kiekvienais metais mažėja, darbo krūvio teismuose ar teismo rūmuose nepavyksta subalansuoti. Yra ir tokių pavyzdžių, kai jis skiriasi beveik dvigubai“, – rašoma pranešime.
Pasak prezidento, tai rodo, kad teismų reforma nepasiekė savo tikslo, o ryžtingų žingsnių, tokių kaip tolesnio teismų reorganizavimo, vengiama.
Kalbėdamas apie siekį sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais šalies vadovas pabrėžė, kad viena esminių to sąlygų yra principingas aukščiausių etikos standartų laikymasis.
„Tai yra bendras teismų vadovų ir visų teisėjų reikalas, kaip ir korupcijos prevencijos užtikrinimo klausimai“, – pažymėjo Prezidentūra.
G. Nausėda teigė, jog tam, kad teismų sistema susigrąžintų autoritetą, o teisėjų darbas būtų laikomas prestižiniu, be kita ko, būtina gera sistemos komunikacija su visuomene, ji padėtų įsigilinti ir geriau suprasti teismų darbą.
Naujos sudėties Teisėjų taryba išrinkta per lapkričio pradžioje vykusį Visuotinį teisėjų susirinkimą.
Tarybos pirmininke išrinkta laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė, jos pavaduotoja – Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas išrinktas Tarybos sekretoriumi.
S. Rudėnaitė teigė, kad tarybai reikia ieškoti artimesnio ir lygiateisiškais pagrindais paremto dialogo su kitomis valdžios institucijomis, bei tvirtino, kad tik tokiu būdu galima išspręsti teismų sistemą kamuojančias problemas.
