Situaciją Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje šalies vadovas antradienį aptarė su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu. G. Nausėdos teigimu, padėtis prie rytinės ES sienos nuolat blogėja, hibridinės atakos mastas plečiasi, todėl yra svarbu ES lygmeniu demonstruoti solidarumą su Lenkija ir imtis ryžtingų veiksmų.
„Hibridinės atakos akivaizdoje turime imtis neatidėliotinų veiksmų ES lygmeniu, kad užkirstume kelią tolesnei situacijos eskalacijai. Tai, kas vyksta Lenkijos pasienyje su Baltarusija, nėra tik Lenkijos problema – tai visos ES reikalas“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Jis pabrėžė, kad yra būtina kaip galima greičiau pradėti įgyvendinti praėjusio mėnesio EVT susitarimus. Tą kartą po lyderių susitikimo parengtose išvadose pasmerktos prie išorinių sienų vykdomos hibridinės atakos, sutarta išplėsti sankcijas susijusiems asmenims ir juridiniams vienetams.
G. Nausėdos teigimu, šiuo metu būtina spartinti ES migracijos ir prieglobsčio politikos peržiūros procesą, užtikrinti ES įsitraukimą statant fizinį barjerą prie ES išorinės sienos, toliau plėsti sankcijas Baltarusijos režimui.
Prezidentas Ch. Micheliui pasiūlė migracijos klausimą įtraukti į gruodžio mėnesį vyksiančios Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę.
Situacija pasienyje ėmė prastėti pirmadienį, kai prie Lenkijos sienos susitelkė keli tūkstančiai migrantų ir nesėkmingai bandė veržtis į kaimyninės šalies teritoriją.
Reaguodama į situaciją, Lietuvos Vyriausybė siūlo pasienio teritorijose įvesti nepaprastąją padėtį, dėl to spręs Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
