„Rezultatai tiesiogiai susiję su dalyvavimo aktyvumu, turbūt tai nėra labai netikėta pasakyti, kad kuo dalyvavimas menkesnis, tuo iš to labiau laimi tam tikros konkrečios partijos, taip ir atsitiko“, – pirmadienį žurnalistams viešėdamas Pagėgiuose sakė G. Nausėda.
„Turime susimąstyti, kodėl aktyvumas toks menkas, nes visi už demokratiją pasisakantys žmonės turėtų sakyti, kad 28 proc. dalyvavimas neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė, bet patys gyventojai, nedalyvaudami rinkimuose, suteikia galimybę šiems 28 proc. nubalsuoti ir išrinkti už juos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Į rinkimų rezultatus siūlė žvelgti dvejopai
Pasak jo, tai galėjo lemti ir Lietuvos atstovų veikla EP, apie kurią šalies rinkėjai menkai žino.
„Žmonės žino, kad jie gauna geras algas, bet kitų jų veiklų ir jų veiklos ir žmonių gyvenimo sąryšio nemato“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidentas siūlė į EP rinkimų rezultatus žvelgti dvejopai.
„Pirma, kokios yra bendros europinės tendencijos ir čia džiaugtis labai kuo nėra, nes kraštutinės dešinės įtaka, kaip matome, didėja. Kad ir nelabai radikaliai, bet vis dėlto, didėja, reiškia bendrus europinius sprendimus priimti bus dar sudėtingiau, nei anksčiau“, – teigė G. Nausėda.
„To tikrojo gerojo europietiškumo tikrai pasigesime“, – pridūrė jis.
Anot G. Nausėdos, taip pat reikėtų įvertinti, kokį signalą EP rinkimai siunčia prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Jeigu kryptingai atskiros partijos žiūrėtų, ką jos čia teigiamo gali surasti, tai socdemai pirmiausia galėtų rodyti, kad jie laimėjo absoliučiojoje daugumoje savivaldybių, bet tokios partijos kaip Tėvynės sąjunga ar Laisvės partija galėtų parodyti, kad procentiniu požiūriu jos pasirodė gerai, o Tėvynės sąjunga formaliai nugalėjo šiuose rinkimuose“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad jo nenustebino, jog į EP pateko iš Seimo pašalintas Petras Gražulis.
„Visada atsiranda tokių žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas, daro tai pakankamai gudriai, kalbu apie poną Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną Gražulį ne tik šiuose rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų. Jie dirba savo darbą, o demokratijos jėgos pralaimi, nes nepasiūlo alternatyvos arbo nepasiūlo tų sprendimo būdų, kurių žmonės laukia“, – sakė prezidentas.
„Žvelgiant dar ir iš europinės perspektyvos ir matant, kad tokių gražulių ir net ryškesnių gražulių ten yra daug, jų daugėja, stebėtis neturėtume, bet turėtume daryti išvadas, ką daryti, kad tradicinės partijos būtų pagrindinė alternatyva“, – pridūrė jis.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais, po vieną mandatą gauna ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.
