450 milijonų gyventojų vienijanti Europos Sąjunga įžengė į paskutinę Europos Parlamento rinkimų dieną. Rinkimai vyksta sunkiu laikotarpiu, žmonėms kelia nerimą saugumo, klimato kaitos, pragyvenimo ir migracijos iššūkiai. Patys europiečiai rinkimų neprognozuoja, tačiau apklausos rodo populistinių dešiniųjų atstovų populiarumą.
Europos Parlamento rinkimuose balsuojantys ispanai žengia į bulių kautynių ringą. Specialiai rinkimams arena buvo paversta balsavimo apylinke.
Rinkimai 27-iose Europos valstybėse vyksta sunkiu metu: Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa pasaulinėje prekybos rinkoje, klimato kaita, o kur dar kraštutinių dešiniųjų kilimas.
Populistinės dešiniųjų vyriausybės jau vadovauja Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje. O Švedijoje, Suomijoje ir netrukus NYderlanduose dešinieji yra tarp valdančiųjų.
„Dešinė yra gerai. Eiti dešinėn – visuomet teisinga, argi ne taip?“ – klausė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Apklausų rezultatai dešiniesiems palankūs Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.
„Europoje jaučiamas naujas vėjas. Bet pirmauti apklausose yra viena, o laimėti rinkimus – visai kas kita“, – kalbėjo Tom Van Grieken, Belgijos kraštutinių dešiniųjų partijos lyderis.
Rinkimų rezultatų europiečiai neprognozuoja. Kiekvienas kalba apie jam aktualius klausimus.
„Daug kalbama apie „Žaliąjį susitarimą“. Manau, kad jis turėtų būti priimtas, nes tai mūsų ateitis, mūsų vaikų ir anūkų ateitis.“
„Akivaizdu, vyksta karas Ukrainoje, saugumas man labai svarbu. Turime užtikrinti Europos saugumą. Ir klimatas, žinoma, yra didelis iššūkis.“
„Tikiuosi pokyčių, kaip ir visi“
Oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti tik tuomet, kai užsidarys visos Europos balsavimo apylinkės. Ilgiausiai balsuos italai – iki vidurnakčio Lietuvos laiku.
Galutiniai rezultatai nulems būsimo Europos Parlamento sudėtį, o šis turės netiesioginės įtakos Europos Komisijos sudėčiai. Taigi, išrinkti europarlamentarai formuoja Europos Sąjungos politiką ateinantiems penkeriems metams.
