„Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas. – Jei kalbame apie tvarų ir ilgalaikį Lietuvos kariuomenės modernizavimą, tai tam tikri papildomi ištekliai gali ateiti ir iš mokesčių, tačiau kategoriškai pasisakau prieš PVM didinimą, nes tai šiandien būtų antisocialu.“
„Kiek suprantu, iš esmės tas pasiūlymas jau nubrauktas nuo stalo“, – pridūrė jis.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Vyriausybė ketina įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.
Ministrų kabinetas taip pat per artimiausias savaites ketina parengti siūlymus, kaip ir kokius mokesčius keisti.
Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukia pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas. Tuo metu PVM kėlimo politikai iš esmės nepalaiko. Vis tik premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo trečiadienį teigė kol kas neatmetanti nė vienos alternatyvos.
„Pelno mokestis – tiek jo padidinimas, tiek lengvatų sumažinimas, tiek progresyvumo padidinimas – visi jie apie tą patį, apie mokesčių bazę, pagrįstą pelnu. Manau, kad mes čia tikrai galėtume surasti konsensusą“, – komentavo G. Nausėda.
Šalies vadovas nenurodė, kokiam pelno mokesčio tarifui pritartų.
Prezidentas dar kartą pakartojo nepritariantis anksčiau siūlytai idėjai sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
„Kiti sprendimai, kaip savivaldybių finansų panaudojimas, atrodo kaip ištraukti, nežinau, iš kur, – sakė jis. – Bet turint omenyje, kad savivaldybių funkcijoms atlikti kartais tiesiog nėra piktybiškai skiriami pinigai iš centro, tai yra daugiau nei nepateisinama ir gėdinga.“
Šalies vadovas ragino politikus nedelsti priimant sprendimus.
„Jei kalbame apie kai kurių mokesčių klausimus, tai turiu atkreipti dėmesį, kad tai turi būti paskelbta šeši mėnesiai iki įgyvendinimo. Todėl tas laiko langas, kaip ir su mokesčių reforma, jis užsiveria. Apimtis paties projekto nėra tokia didžiulė, kaip mokesčių reforma, todėl manau, kad galima susitarti“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.
Krašto apsaugos ministerijai pakoregavus įsigijimų prioritetus ir pakeitus dalies projektų finansavimo pobūdį, tokių, anot premjerės, atsiranda mažiau. Vis tik konkrečių skaičių ji nenurodė.
