Po ES šalių vadovų susitikimo penktadienį G. Nausėda žurnalistams sakė, kad artimų ryšių išsaugojimas yra aktualus Lietuvai, „kuri ypatingai domisi Rytų partnerystės klausimais ir santykių su Rusija klausimais“.
„Bet tai toli gražu yra ne viskas, nes šiuo metu ir Kinija, ir Turkija, ir regioninė padėtis... Tikrai ES tvarkosi su nemažais iššūkiais ir tikisi, kad Jungtinė Karalystė net ir pasitraukus iš ES liks tikrai artima ir panašiai mąstanti partnerė“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Europos Vadovų Taryba sutarė dėl esminių gairių būsimosiose ES derybose su Britanija dėl santykių po „Brexit'o“.
Šios derybos turėtų prasidėti po numatomo Jungtinės Karalystės pasitraukimo kitų metų sausio pabaigoje.
Įtikinama premjero Boriso Johnsono konservatorių pergalė Britanijos parlamento rinkimuose ketvirtadienį padidino viltis, kad šalis iš ES pasitrauks patvirtinus sutartį dėl „Brexit'o“ sąlygų.
Suderėti naują sutartį dėl ES ir Britanijos ateities santykių reikės iki 2020-ųjų pabaigos. Svarbi dokumento dalis bus susijusi su tarpusavio prekyba.
G. Nausėda sakė norintis, kad derybininkams pavyktų sutarti dėl kiek įmanoma liberalesnių prekybos sąlygų, nes tai yra „tiek Didžiosios Britanijos, tiek mūsų interesas“.
Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė perspėjo, kad derybos dėl prekybos ryšių paprastai užtrunka kur kas ilgiau nei 11 mėnesių.
„Prekybos susitarimams paprastai užima susitarti keletą metų, jeigu ne keliolika metų, bet britai yra tikrai artimi partneriai, tai tas prekybos susitarimas gal ir bus įmanomas“, – sakė diplomatė.
„Bėda tame, kad mes norime artimų santykių, norime su britais bendradarbiauti ir prekiauti lygiavertėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad mes tikimės, kad jie atvers savo rinką ir mes tokiomis pat sąlygomis galėtume atverti savo rinką“, – pridūrė ji.
Pasak ambasadorės, to pasiekti nebus paprasta, nes britų premjeras prieš rinkimus sakė, kad jam užtenka paprasto prekybos susitarimo.
Jungtinė Karalystė trauktis iš ES nusprendė referendume 2016 metais.
