Prezidentas tai akcentavo penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje vykusioje diskusijoje, kurioje kartu dalyvavo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey‘is ir Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Nacionalinės gynybos ir ginkluotųjų pajėgų komiteto sekretorė Natalia Pouzyreff.
Anot Lietuvos vadovo, nors NATO gynybos biudžetas siekia 1,5 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, didžiausia dalis tenka JAV, o Europos indėlis vis dar yra nepakankamas.
Todėl, jo teigimu, likusios Europos šalys turėtų sekti Lietuvos pavyzdžiu ir didinti savo gynybos biudžetus bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Šiemet skyrėme 4 proc. BVP, o iki 2030 m. planuojame kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Tai yra investicija į mūsų saugumą“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo būtinybę stiprinti Europos gynybos pramonę ir paragino ES skirti papildomų išteklių gynybai.
„Turime išplėsti finansavimo mechanizmus, kad galėtume spręsti neatidėliotiną poreikį didinti Europos gynybos pramonės ir technologijų bazę, kad ji būtų pajėgi įveikti tiek artimiausius, tiek ilgalaikius iššūkius. Privalome investuoti dabar, nes saugumas negali laukti iki kito finansavimo planavimo ciklo“, – sakė šalies vadovas.
Diskusijoje dėmesio buvo skirta ir strateginės partnerystės su JAV ir NATO vienybės svarbai.
G. Nausėdos teigimu, būtent NATO pajėgumai, JAV kariai Europoje bei kolektyvinė gynyba apsaugo nuo galimos Rusijos agresijos.
„Dešimtmečiais JAV buvo pagrindinė Europos saugumo garantija. JAV buvimas Europoje ir stiprus transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbūs mūsų saugumui. Mums reikia ir toliau stiprinti partnerystę su JAV ir kitomis ne Europos valstybėmis NATO sąjungininkėmis“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Diskusijos metu prezidentas taip pat ragino siekti glaudesnio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse. Savo ruožtu kalbėdamas apie paramą Ukrainai, Lietuvos vadovas atmetė bet kokias „greito susitarimo“ idėjas, kurios reikštų Ukrainos kapituliaciją.
ELTA primena, kad į JAV prezidento postą grįžus respublikonui Donaldui Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Be to, D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.
Savo ruožtu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad Kyjivo ambicijos įstoti į NATO yra nerealistiškos. P. Hegsethas taip pat pažymėjo, kad yra mažai tikėtina, jog Ukraina sugebės susigrąžinti teritorijas, kurių neteko nuo 2014 m., ir atmetė galimybę į Ukrainą siųsti JAV karius ar NATO misiją bet kokio taikos susitarimo vykdymui užtikrinti.
Penktadienį Vokietijoje prasidėjo 61-oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truks iki sekmadienio. Numatoma, kad jame dalyvaus apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
