Prezidentas Nausėda – prie Nemuno pastatytoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Šalies vadovas kaip tik lenda į vieną šiuo metu remontuojamą 7 metrų skersmens vandens vamzdį. Virš jo galvos mašinų salėje stovintys keturi sovietiniai agregatai Nemuno vandenį pumpuoja į lauke įrengtą didžiulį vandens baseiną, kad vėliau iš to paties baseino grįžtančios vandens srovės energiją paverstų elektra. Dabar šis pirmasis agregatas ir gamina elektrą.
„Jei atkreiptumėte dėmesį į patį baseiną, jo kraštai dar drėgni, bet ne iki viršaus. Tai reiškia, kad dalis vandens jau nutekėjo žemyn. Tai geras ženklas. Jei vanduo teka žemyn, agregatas gamina elektros energiją, galia 225 megavatai. Tai energija, kurią pateikiame Lietuvos rinkai“, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Kai elektra pigi, pavyzdžiui, naktį ir savaitgaliais, ši elektrinė Nemuno vandenį pumpuoja į baseiną, o vėliau jį naudoja elektros gamybai. Dėl to ši jėgainė vadinama hidroakumuliacine. Ji ypač svarbi elektrai gaminti tokiais momentais, kai Lietuvos ir artimiausių kaimynių elektros tinkluose dėl gedimų ar kitų priežasčių pritrūksta elektros galios. Lietuvos politikai neatmeta, kad Kruonio jėgainės paslaugų gali prireikti ir Astravo atominei elektrinei, kai ji pradės veikti, tačiau jau dabar baltarusiams siunčia signalus tokios pagalbos nesitikėti.
Nuo šios šalia Kauno esančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės iki ten, rytuose, pastatytos Astravo atominės elektrinės yra 120 km. Šiuo metu abi jėgainės yra sujungtos į bendrą elektros tinklą. Tačiau vos tik Baltarusijoje Astravas pradės gaminti atominę elektrą, Kruonio paslaugos baltarusiams turi tapti nebeprieinamos.
„Gavau visus patikinimus, kad technine ir teisine prasme šis objektas nebus naudojamas kaip rezervas Astravo atominės elektrinės. Tai reiškia, kad Astravo statytojai turės rūpintis rezervo paieškomis kitur“, – pasakoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Kartu prezidentas Nausėda kartoja, kad Astravo jėgainė yra nesaugi ir neturi pradėti veikti, nors Baltarusijos pareigūnai bent bandymams ją užkurti žada dar šią vasarą.
„Nematome jokių prielaidų atominei elektrinei dirbti saugiai. Jos pernelyg ankstyvas paleidimas sukeltų grėsmę ne tik aplinkinių valstybių saugumui, bet ir pačiai Baltarusijos tautai, valstybei. Apeliuojame į sveiką protą, atsakomybę“, – teigia G. Nausėda.
Visgi Lietuvos Vyriausybė neatmeta, kad Kruonio jėgainė baltarusiams pagelbėtų, jei pradėjus veikti atominei elektrinei kaimynai atsidurtų avarinėje padėtyje ir negautų elektros rezervo, pavyzdžiui, iš Rusijos. Nors baltarusiai Lietuvos pagalbos ir neprašo, Vyriausybė siunčia jiems signalą, kad pagelbėtų tik vieną kartą ir už didžiulę kainą.
„Ekstremalių situacijų aplinkybių vedami mes padėtume mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba vadinamojo blockout'o, būtų patiektos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Apie atvejį, apie kurį kalbėjo prezidentas, pačiu kritiškiausiu atveju yra parengti planai, kaip turi būti elgiamasi. Galima neatmesti tokios galimybės, bet ji būtų vienkartinė, tokia situacija nepasikartotų“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Valdžiai žadant Lietuvoje gaminti ir naudoti vis daugiau vėjo ir saulės energijos, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė gali pasistatyti ir penktąjį jau nebe 30 metų senumo sovietinį kaip šie, o modernų siurblį-generatorių. Tiesa, kada tai įvyks, energetikai dar nedrįsta spėlioti.
„Objektas galėtų būti išvystytas. Jam dar kad ekonomiškai atsipirktų, reikia paramos schemų. Nagrinėjame reguliavimo mechanizmus, iki metų galo aiškumą turėsime“, – pasakoja D. Maikštėnas.
Užtat viename baseine Kruonio elektrinė rudenį planuoja pasistatyti eksperimentines saulės baterijas. Jas įsirengę energetikai stebės, ar šioje aptvertoje ir akylai saugomoje teritorijoje apsimoka tarp nardančių žuvų ir jas medžiojančių paukščių statyti saulės modulių parką.
