„Pasak prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Anot G. Nausėdos, E. Gudavičius buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą.
Pasak šalies vadovo, E. Gudavičius kaip niekas kitas sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę.
„Prieš maždaug dešimtį metų lankiausi kukliuose, bet svetinguose profesoriaus namuose, norėdamas išsiaiškinti, ar mano turima sena XVI a. graviūra tikrai atspindi Vilnių, ar tėra kompiliacija. Profesorius mandagiai paaiškino, kad tais laikais tos pačios graviūrų klišės knygose buvo taikomos keletui miestų iliustruoti, todėl tai tikrai ne Vilnius“, – sakė G. Nausėda.
„Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose“, – pridūrė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad velionis istorikas padėjo suprasti valstybės ištakas.
„Lietuvos istoriją E. Gudavičius rašė tik atsižvelgdamas į europinį kontekstą ir remdamasis istoriografija. Profesoriaus tyrinėjimų akiratyje daugel metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tad būtent jo dėka liepos 6-ąją mes iškilmingai minime Valstybės dieną – švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją“, – sakoma ministro pirmininko užuojautoje.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad E. Gudavičiaus darbai „kaip šarvai liks saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją nuo netiesos“.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė, kad šalis neteko „Lietuvos istorijai didžiąją gyvenimo dalį paskyrusio žmogaus, Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjo, kuris į kultūros istoriją įėjo dėl akademinių pasiekimų, svarbių visai valstybei atradimų, dėl ilgus metus rengto „Būtovės slėpinių“ laidų ciklo“.
„Profesoriaus istoriniai tyrimai virto savitu kultūros reiškiniu, turėjusiu esmingos įtakos mūsų šalies visuomenės raidai, istorinei savivokai, pilietiškumui ir patriotizmui. Linkiu, kad profesoriaus išugdyti mediavistai tęstų jo darbus“, – kalbėjo ministras.
E. Gudavičius mirė Vilniuje, eidamas 91 metus.
Jis gimė 1929 metų rugsėjo 6 dieną Kaune, 1953 metais Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, 1968–aisiais baigė istorijos studijas Vilniaus universitete.
1974–2001 metais E. Gudavičius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1975–2012 metais dėstė įvairias istorines disciplinas Vilniaus universitete.
