„Palyginti su konservatorių ir liberalų koalicija, 2019-2020 metais dirbti buvo paprasčiau, nes asmeniškumai neturėjo tokios išskirtinės reikšmės kaip vėlesniais metais. Tai buvo labiau politinis procesas, ne asmeniškumų karas. Buvo mažiau arogancijos, mažiau paaugliško noro elgtis priešingai, nei siūlo Prezidentas“, – L. Lavaste knygoje nurodo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, nei S. Skvernelis, nei tuometis jo bendražygis, „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis nenorėjo aktyviai kištis į Prezidentūros prerogatyvų lauką. Visgi, G. Nausėda akcentuoja, jog buvo etapų, kuomet kildavo kibirkščių – pavyzdžiui, sukritikavus skandalingąją „keliuko istoriją“ ar pateikus nederintą Luko Savicko kandidatūrą į ministrus.
Be to, G. Nausėda tikina iš R. Karbauskio sužinojęs, jog S. Skvernelis „užsidegė asmenine neapykanta“ po pralaimėtų 2019 m. prezidento rinkimų.
„S. Skvernelis savo pykčio tiesiogiai neparodė. Bet jo laikysena keisdavosi – kartais būdavo palankesnė, kartais vengdavo bendrauti ne tik pats, bet ir pristabdydavo ministrų apsilankymus Prezidentūroje. Tiesa, tai netrukdavo ilgiau kaip keletą dienų“, – knygoje pasakojo G. Nausėda.
„Bet S. Skvernelis – jausmų žmogus. Gali greitai užpykti, kaip nutiko dėl to išasfaltuoto keliuko link jo namų“, – teigė prezidentas.
Nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo projekto: klausimas keliamas per prievartą
Knygoje G. Nausėda išdėsto ir savo požiūrį žmogaus teisių temomis – konkrečiai, partnerystės klausimu. Prezidentas aiškiai deklaruoja, kad nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Anot jo, tokia įstatymine iniciatyva siekiama „išplėsti per santuoką atsirandančios šeimos sampratą pažeidžiant 38 Konstitucijos straipsnį“.
Prezidentas akcentuoja ne kartą sakęs, jog reikia reglamentuoti tos pačios lyties asmenų ryšį. Tačiau, anot jo, klausimas, kokiomis priemonėmis tai būtų galima padaryti.
„Buvęs Seimo narys Paulius Saudargas teisingai suprato mano požiūrį, jis pamėgino savo iniciatyvą atgaivinti kaip alternatyvą Civilinės sąjungos įstatymui. Manau, tai labiausiai ir supykdė tam tikrą dalį žmonių. Buvo suprasta, kad Civilinės sąjungos įstatymas gali būti vetuotas ir vėl kilo erzelys. Susidaro įspūdis, kad Civilinės sąjungos propaguotojai net nėra suinteresuoti išspręsti šios problemos, nes tuomet prarastų politinę tribūną“, – knygoje dėstė prezidentas.
„Baigdamas šią temą norėčiau pasakyti, kad keliantieji šį klausimą laiko mūsų Konstitucijos 38 straipsnį tuščia vieta. Man, Lietuvos Prezidentui, kurio viena iš svarbiausių prievolių yra gerbti mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją, – tai yra nepriimtina“, – pažymėjo jis.
VSD pranešėjo komisijos nariai ir vadovas privalo atsakyti už savo veiksmus – politiškai, o gal net ir teisiškai
Biografinėje knygoje G. Nausėda pasakoja ir apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusią parlamentinę komisiją. Prezidentas prisiminė, jog tyrimas inicijuotas iki šalies vadovo rinkimų likus pusmečiui, o likus vos porai savaičių komisijos pirmininkas, buvęs Seimo narys Vytautas Bakas paskelbė „vos ne kosmologinę pranašystę“, jog „G. Nausėdai gali pritrūkti kuro iki antro rinkimų turo“.
„Bet prognozė subliuško kaip balionas. Istorija parodė, kad kuro pritrūko pačiam V. Bakui, nes tuščiu baku, kaip žinia, toli nenuvažiuosi“, – jau anksčiau išsakytą frazę pakartojo G. Nausėda.
G. Nausėda neabejoja, kad parlamentinė tyrimo komisija ankstesnės valdančiosios koalicijos buvo suburta tam, jog išsiaiškintų tariamas dalies institucijų ir jo „nuodėmes“. Jis pastebėjo, kad komisija kurta dviejų žurnalistų – Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo – išleistos knygos pagrindu. Anot prezidento, knyga „pretenduoja į publicistinį rašinį, išreiškiantį autorių subjektyvią nuomonę, o ne pateikia rimtą, dokumentais paremtą tyrimą“.
Prezidentas taip pat dar kartą išdėstė savo poziciją, kodėl neatsakė į komisijos klausimus.
„Taip, liudyti nevykau. Kodėl? Matydamas klausimus supratau, kad jie tokie subjektyvūs, jog net jei pakartosiu viską, ką jau tūkstantį kartų sakiau, vis tiek bus mėginama iš to sukurti kažką naujo, dar naujų klausimų sugalvoti, paspirginti Prezidentą ant jų pačių įkurto inkvizicijos laužo“, – knygoje dėstė prezidentas.
Tiesa, G. Nausėda pastebėjo, jog dalis parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl komisijos darbo.
„Manau, komisijos nariai, pirmiausiai – komisijos vadovas, privalo atsakyti už savo veiksmus. Politiškai, o gal net ir teisiškai“, – užsiminė jis.
Kaip skelbta, L. Lavaste autorinė knyga „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ turėtų pasirodyti šį mėnesį. Daugiau nei 400 puslapių knygą išleido leidykla „Petro ofsetas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
gal tai nėra blogai
irgi laimėjimas
tik gėdingas
