Jis kritikavo dabartinį ministrą Algirdą Monkevičių, jog šis „sisteminių pertvarkų“ žada imtis nuo šio rudens, jau baigiantis kadencijai.
„Aš irgi sutikčiau, kad sisteminių pertvarkymų reikia. Bet kai tai sako ministras, kuris jau baigia savo kadenciją, apie tai, kad reikia sisteminių pertvarkymų, natūraliai kyla klausimas: gerbiamas ministre, jūs į šį postą ne prieš du mėnesius atėjote, jūs praktiškai dirbate keletą metų, ir tai yra net ne pirma kadencija“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniaus rajone sakė G. Nausėda.
„Aš manau, kad tai pirmiausia, didžiausia naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro misija sutvarkyti šitą, kaip čia pavadinti, sritį“, – pridūrė prezidentas.
Jis sako sutinkantis, kad problemos tęsiasi ne kelerius, o „visus 12 metų“, kiek trunka vidurinis ugdymas, o nepavykstant spręsti problemų patiems ragino semtis patirties iš kaimyninių valstybių, pavyzdžiui, Estijos.
Šalies vadovas taip pat sakė, kad šiame kontekste tampa svarbus nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo politikos.
„Be jokios abejonės, sisteminių pertvarkymų reikia, bet vietoje to, kad spręstumėme problemas, tiesiog nuolat nuleidinėdavome kartelę ir dabar turime tokį rezultatą, kokį turime. Dar kartą kartoju – nacionalinio susitarimo būtinumas visiškai akivaizdus ir jis pirmiausia turi būti orientuotas į mokymosi kokybę. Jokių kitų esminių prioritetų“, – sakė jis.
Valstybinis matematikos brandos egzaminas yra būtinas norint studijuoti aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamoje vietoje. Šiemet jį laikė 15,2 tūkst. kandidatų, išlaikė 67,61 procento. Tiek laikiusiųjų skaičius, tiek išlaikiusiųjų šį egzaminą dalis yra mažiausi per pastaruosius penkerius metus.
A. Monkevičius sako, kad dar bus aiškinamasi, dėl kokių priežasčių egzaminas išlaikytas prastai, tačiau neatmeta, kad tai galėjo nulemti moksleivių nepakankamas pasirengimas egzaminui ir bandymas rizikuoti siekiant nemokamų vietų, aukštesnė, nei ankstesniais metais, egzamino kartelė, nuotolinio mokymo trūkumai ir kiti niuansai.
