„Būtų nenormalu, jeigu sveikatos apsaugos ministras neprisiimtų atsakomybės, kuri yra susijusi su jo sektoriumi ir tiesiogiai viceministrės darbu. Galbūt galima nežinoti žmogaus, kuris labai toli nuo tavęs vykdo veiklą, darbo niuansų, bet viceministras yra ministrą pavaduojantis žmogus“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pridūrė A. Verygai turintis daug klausimų ir ragino jį greičiau grįžti iš atostogų.
„Žinoma, kad yra daug klausimų. Tikrai ministrui reikėtų skubėti greičiau papoilsiauti ir sugrįžti į darbą. Nes jam tikrai reikės į tuos klausimus atsakyti.
Nes tie klausimais yra susiję tam tikrais suteminiais dalykais, kurie pasireiškia tokio pobūdžio skandalais, kurie dabar kyla. Tai rodo, kad tuo metu, kai Lietuvai trūko apsaugos, testavimo priemonių, kai visi vertėsi per galvą, suprantu, kad situacija buvo ekstraordinarinė, buvo daug drumsto vandens, kuriame daug žmonių bandė gaudyti žuvis. Tai nėra toleruotina“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sakė laukiantis A. Verygos pasisakymo apie tai, kaip veikia sveikatos apsaugos sistema, kokios jos ydos ir kokia asmeninė ministro atsakomybė už „ne visai patenkinamą, švelniai tariant, veikimą“.
Didžiulė žala valstybei
L. Jaruševičienė pirmadienį įteikė prašymą būti atleista, A. Veryga sprendimą ketina tenkinti penktadienį, kai dienai grįš iš atostogų.
Sveikatos apsaugos ministerija, be kita ko, teigia bendradarbiausianti su teisėsaugos institucijomis ir pateiksianti visą reikiamą informaciją, kad tyrimas būtų baigtas kaip galima greičiau.
FNTT teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.
L. Jaruševičienėi skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.
Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.
Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.
FNTT patvirtino, kad pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos, kai kuriems šios bendrovės atstovams pareikšti įtarimai.
Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.
