Liepos 8 d. Lietuvoje lankosi Ispanijos premjeras Pedro Sánchez Pérez-Castejón. Ispanijos premjeras lanko visas Baltijos šalis, į Lietuvą atvyko iš Rygos, o Šiauliuose susitiko su prezidentu G. Nausėda. Po susitikimo surengta spaudos konferencija.
Reikės daryti namų darbus
Spaudos konferencijoje, kaip teigia G. Nausėda, susitikimo metu kone svarbiausias aptartas klausimas – migrantų problema.
„Ispanija turi sutrinkusi vertingą patirtį, būdama taip pat migrantų taikiniu. Ši patirtis Lietuvai būtų naudinga. Abu sutarėme, kad ypatingai svarbu siekiant šį klausimą išspręsti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis dirbti vieningai ES lygiu, su tomis valstybėmis, kurios yra migrantų kilmės šalys, pirmiausia minėtinas Irakas. Kaip tranzito šalies, Turkijos vaidmuo labai svarbus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda teigė, kad šį klausimą bus siekiama spręsti vieningai, tačiau prezidentas taip pat teigė, kad šaliai reikės atlikti ir namų darbus, kurių ji nebuvo atlikusi anksčiau.
„Kitaip tariant, stiprinsime savo sienos kontrolę, kuri, deja, ir šiandien nėra tinkamos kokybės ir todėl turime tokią problemą, kokią turime. Tam skyrėme lėšas, tikimės ES finansinės paramos. Neabejoju, kad tokią paramą gausime“, – sakė G. Nausėda.
Pasak Ispanijos premjero, Ispanijos valdžia glaudžiai dirba su Lietuva, o ES lygmeniu Lietuvos ir Ispanijos nuomonės dažnai sutampa.
„Ką sakė prezidentas prieš tai yra labai svarbu. Reikia griežtai pasmerkti migracijos naudojimą kaip ginklą prieš ES šalis. Prezidentas gali tikėtis visapusiško palaukymo, nes mes taip pat kentėjome nuo tokio tipo elgesio artimoje praeityje. Tai, kas vyksta Lietuvoje su migracija iš Baltarusijos, parodo, kad būtina ES sudaryti migracijos sutartį. Tai bus pagridninė kelerių sekančių metų diskusija“, – spaudos konferencijoje kalbėjo P. Sánchez Pérez-Castejón.
Ispanijos premjero vizito darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su oro policijos misijoje tarnaujančiais ispanų kariais. Ispanijos premjeras su G. Nausėda susitikimo metu aptarė bendrus ES ir NATO darbotvarkės klausimus, santykius su Rusija ir Baltarusija, nelegalios migracijos keliamus iššūkius ir ES rytinių sienų apsaugą, Astravo AE saugumo problemas.
Pastarąją parą sulaikyti 93 migrantai
Nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 93 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 509 neteisėti migrantai.
Trečiadienį Druskininkų užkardos teritorijoje baigtas statyti angaras, kuriame galima apgyvendinti apie 70 neteisėtų migrantų. Tokio pat dydžio angarą ketvirtadienį planuojama statyti ir gretimoje Kabelių užkardoje.
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė praėjusio penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 509 neteisėti migrantai.
Šis skaičius yra daugiau kaip aštuoniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 679. Taip pat sulaikyti 196 Kongo, 114 Kamerūno, 81 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes. Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą.
Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai bei 10 Estijos pasieniečių.
