Zigmantas Vaitkus
„Žiniomis grįstas verslas kuria didžiausios pridėtinės vertės produktus“ – tai kone chrestomatinis teiginys, deja, dažnai ir liekantis vadovėliuose. Pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą mūsų šalis nėra tarp pirmaujančiųjų Europoje. Investuojama daugiausia į mokslinius tyrimus, o jų rezultatai retai taikomi verslo praktikoje. Siekdama sukurti sklandžiai veikiančią inovacijų sistemą, Ūkio ministerija rengia 2014–2020 metų Lietuvos inovacijų plėtros programą.
Dėmesys verslui
Šiuo metu Ūkio ministerija kartu su partneriais baigia derinti 2014–2020 metų Lietuvos inovacijų plėtros programą. Joje daugiau dėmesio skiriama verslui, ir tai atnaujins Lietuvos inovacijų strategiją.
„Naująja programa siekiama, kad Ūkio ministerijos administruojamos 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos būtų skiriamos eksperimentinei plėtrai, t. y. naujiems inovatyviems produktams kurti, finansuoti. Taip bandysime pasimokyti iš 2007–2013 m. laikotarpio klaidų, kai daugiau dėmesio buvo skiriama mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir mokslininkų gebėjimams ugdyti. Šios lėšos buvo skirtos mokslininkų gebėjimas tobulinti, mokslinių tyrimų infrastruktūrai, suteikusiai galimybių Lietuvos mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose projektuose, atnaujinti. Tačiau šios lėšos buvo panaudotos neatsižvelgus į verslo poreikius. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą yra ne itin veiksmingos“, – sako ūkio viceministras M. Skarupskas.
Pasak viceministro, paaiškėjo, jog be išorinių paskatų mokslo ir studijų institucijos kartu su verslo įmonėmis nesuinteresuotos vykdyti bendrų projektų. „Šiuo metu mokslo ir studijų institucijos yra vertinamos, ir valstybės biudžeto lėšos joms skiriamos pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, o ne pagal šios veiklos rezultatus. Tokia vertinimo sistema neskatina mokslo ir studijų institucijų siekti rezultato, orientuoto į naujų inovatyvių produktų kūrimą. Joms užtenka deklaruoti, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra vykdoma, ir tiek.“
Ūkio viceministras atkreipia dėmesį, kad investicijos į mokslinę infrastruktūrą iki šiol buvo grįstos vien tik mokslo atstovų poreikiais ir jų įdirbiu.
M. Skarupskas pabrėžė, kad Lietuvoje nenaudojami ir pasaulyje paplitę viešieji pirkimai inovatyviems produktams ar paslaugoms įsigyti ir vadinamieji ikiprekybiniai pirkimai arba valstybės užsakymai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai vykdyti. Problemiška ir perdėtai formalizuota mokslo administravimo aplinka, esanti vienu iš veiksnių, skatinančių protų nutekėjimą. Viceministro įsitikinimu, norint pagerinti inovacinę aplinką Lietuvoje, vienas iš svarbiausių uždavinių – įgyvendinti kompleksines visų institucijų priemones, kad reguliacinė aplinka skatintų inovatyvią veiklą, o ne atvirkščiai.
Akcentas – technologinė plėtra
M. Skarupsko teigimu, mokslo ir verslo bendradarbiavimą Ūkio ministerija skatins ne vien susodindama verslo ir mokslo atstovus prie vieno stalo, bet skirdama daugiau dėmesio technologinei plėtrai. „Naujoje inovacijų programoje numatoma, jog finansuoti visus inovacijų ciklo etapus – nuo naujo produkto idėjos gimimo iki šio produkto išleidimo į rinką: idėjų tikrinimą, maketų kūrimą ir testavimą, prototipų kūrimą ir testavimą, bandomąją gamybą, standartizavimo ir sertifikavimo veiklas, demonstracinę veiklą ir rinkos analizę“, – sako M. Skarupskas.
Jis taip pat teigia esąs įsitikinęs, kad tik verslas, padedamas mokslo, gali kurti naujus paklausius ir konkurencingus produktus: „Tai jokiu būdu nepaneigia mokslo vaidmens inovacijų plėtrai ir inovacinės kultūros ugdymui, tačiau universitetai turi kurti naujas žinias ir ugdyti specialistus, o verslas – kurti verslą. Tam, kad ir verslas, ir mokslas būtų sėkmingi ir pelningi, jie turėtų bendradarbiauti.“
M. Skarupskas taip pat atkreipia dėmesį, kad inovacijos gali būti grindžiamos ne tik mokslu, kaip įprasta manyti. Dažnai naujiems inovatyviems sprendimams, ypač informacinių technologijų srityje, užtenka praktinių žinių: „Naująja programa siekiame skatinti ne tik moksliniais tyrimais grindžiamas technologines, bet ir praktinėmis žiniomis kuriamas netechnologines, socialines, vadybos, kūrybines, organizacines inovacijas.“
Kitaip tariant, inovacijos turėtų būti kuriamos ne tik keliose aukštųjų technologijų srityse, bet ir kituose sektoriuose, taip pat ir viešajame. „Siekdami skatinti inovacijas tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip energijos vartojimas, sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas, pasitelksime inovatyvių viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių pirkimų praktiką, kursime naujus viešosios ir privačios partnerystės modelius, kurie – tikime – padės kurti sklandžiai veiksiančią inovacijų sistemą“, – tvirtina ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija
Užsakymo nr. 4024
