Anot „Vilniaus Saliuto“ projektų vadovo Artūro Zumero, Naujųjų metų atributikos pirkimo bumas prasideda po Kūčių ir Kalėdų, mat žmonės neskuba domėtis, rinktis ar apsirūpinti Naujųjų metų atributika. Tačiau vyras priduria, kad jau randasi vienas kitas užsakymas, tačiau vis tik metas ruoštis artėjančiam pirkimų bumui.
„Paprastai pagrindinė prekyba ir pirkimas vyksta tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Dabar jau yra šioks toks pagyvėjimas prieš Kalėdas, jau pradeda žmonės domėtis, kai kas ir perka jau dabar, kad paskui nereikėtų. Bet dar nėra to prekybos piko.
Dažniausiai, kai visi atšvenčia Kūčias ir Kalėdas, o tada jau pradeda galvoti ką per Naujus, kur, su kuo ir kaip – tai tada jau pradeda rūpintis ir tais visais atributais“, – sako „Vilniaus Saliuto“ atstovas A. Zumeras.
A. Zumeras teigia, kad žmonės neskuba pirkti fejerverkų, dėl kelių paprastų priežasčių: reikia laiko išsirinkti, pasitarti su draugais, galbūt susidėti bendrai sumai ir įsigyti vieną iš galingesnių atributų. Vyras primena, kad ne visur galima šaudyti fejerverkus, todėl reiktų atsižvelgti, kur bus sutinkami Nauji metai ir kokios galimybės.
„Mes stebime ir suaktyvėjimą internete, sakykime, paieškose, visokiose sistemose, akivaizdžiai yra padidėjęs tas susidomėjimas. Žmonės ieško, žiūri, lygina arba renkasi, kuris efektas labiau patinka.
Tai taip, bet vis tiek, matyt, dar tik pradžiai, pasižiūri, o paskui jau tą pirkimą patys daro greičiausiai prieš pačias šventes. Nes nuo visokių aplinkybių priklauso, kur švenčia žmonės, ar gali toje vietoje naudoti fejerverkus, negali, galbūt su draugais nusipirkti nori, kažkokią susidėję vieną didesnę fejerverkų bateriją, ar gal kelias mažesnes? Tai dar dažnai dėl to stengiasi prieš pat Naujųjų metų vakarą“, – komentavo jis.
Vyras sako, kad ganėtinai sunku įvardinti, kokius fejerverkus lietuviai perka dažniausiai, tačiau sumas, kurias palieka yra įvairios. Vieno siekia daugiau, kaip šimtą eurų, kitos gali būti ir dvidešimt. A. Zumeras sako, kad perka tie, kurie gali.
„Sunku gal taip vienareikšmiškai įvardinti, bet sakykim, tie žmonės, kurie galbūt jau, kaip metai iš metų, visą laiką, neįsivaizduoja tų Naujųjų metų be fejerverkų, tai dažniausiai jau nepagaili ir didesnių sumų, kaip šimtas, virš šimto eurų.
O kurie nori galbūt taip simboliškai, kažką nedidelio išsišauti, tai paprastai apsiriboja maždaug iki penkiasdešimties eurų, 20-30 gali būti. Nėra, kad visa Lietuva perka juos. Perka tik tie, kam patinka, kas galbūt gali leisti sau „šaudyti“ dėl vietos, aplinkybių“, – sakė jis.
Įmonės „Saliutas“ projektų vadovas sako, kad ne tik fejerverkai plonina pinigines, tačiau ir kitos prekės, kurių kainos augo pastaraisiais metais. Tačiau vyras ramina sakydamas, kad nors ir žmonės pakraipo ūsą, tačiau vis tiek perka šventinius atributus.
„Ne tik pirotechnika šiemet brango, tai daugelis supranta. Aišku, lyginant skaičiais, pirotechnikos, toks yra ženklus brangimas, nes susidėjo daug faktorių vienoje vietoje ir gavosi toks ryškus šuolis šiemet, bet žmonės kadangi jau įprato prie to kainų kilimo visur, pakraipo ūsą, bet vis tiek moka tą kainą didesnę, nes ima galbūt, nori tokios pačios kokybės tos fejerverko prekės, kaip ir anksčiau. Retai kada jau kas kažkokį kuklesnį renkasi“, – pasakojo vyras.
Kaip išvengti nelaimių Naujųjų metų naktį?
Pasak A. Zumero, svarbiausia atsiminti, kad fejerverko negalima statyti tarp daugiaaukščių namų, reikėtų rinktis kur kas atviresnę erdvę. Dar viena problema – per didelis pasitikėjimas savimi ir neblaivus protas. Jis sako, kad reiktų nepamiršti pasikonsultuoti arba perskaityti fejerverko instrukciją, norit išvengti nelaimės, mat jos aprašytos glaustai ir paprastai – vos keliais sakiniais.
„Turbūt vienas esminis susižalojimų arba kažkokių tai atvejų, kai yra padaroma kažkokia tai žala, dėl to, kad yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų, taisyklių, tai dėl to mes bent jau parduodami stengiamės greituoju būdu, trumpai esminius dalykus priminti arba paaiškinti, jei žmogus visai nėra susidūręs su fejerverku naudojimu.
Jei įmanoma, tai geriausia, kad pirkėjai, kurie vis tik įsigyja, skirtų tas kelias minutes. Tos taisyklės yra maksimaliai supaprastintos, sutrumpintos, kad ten neužtruktų labai ilgai, ten dažniausiai būna, kokie 3-4 esminiai sakiniai, kurie nusako, kokia tvarka visą tą fejerverko panaudojimą reikėtų atlikti.
Esminiai turbūt keli yra dalykai, – visų pirma, naudoti fejerverkus nustatytu minimaliai saugiu atstumu, tai yra ten pagal tam tikrą kategoriją, kiekvieni fejerverkai turi nustatytą tą savo saugų atstumą. Tai jeigu yra parašyta, kad minimumu 15 metrų, tai reiškia, turi būti tie 15 metrų, tiek nuo žmonių, nuo pastatų, nuo kažkokių kitų dalykų. Kitiems fejerverkams gali daugiau reikėti.
Aišku, idealiausia būtų naudojami atviresnėje vietoje, kurioje šalia nėra pastatų, ar kažkokių kitų jautrių dalykų. Dažna klaida būna, kad žmonės pasistato fejerverką tarp daugiaaukščių pastatų, nors ir išlaiko tą atstumą, bet visai nepagalvoja, kad tas iškilęs fejerverkas sprogs kažkur tai ties viršutiniu aukšto langais ar dar kažkur. Tai dėl to, tikrai reikia eiti, kiek įmanoma toliau nuo aukštų pastatų.
Ir dažnas priešas to neteisingo naudojimo, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi pavartojus visokių gėrimų“, – pasakojo A. Zumeras.
