Pagal šiuolaikinį pasaulietinį kalendorių naujieji metai prasideda sausio 1 dieną. Šiemet lietuviškos popmuzikos pasaulyje metų pradžia - vasario 20-ąją. Būtent tą dieną buvo išleistas pirmasis naujai įrašytas albumas (neskaitant Vytauto Kernagio geriausių dainų rinkinio ir keleto vienadienių Valentino dienos “kokteilių”). Stebėtis tuo nereikėtų, nes atostogų nori visi.
O juk pats geriausias laikas poilsiauti - po didžiųjų darbų. Lietuvos rinkoje daugiausiai jėgų iš pramogų verslo veikėjų atima kalėdinis maratonas, todėl visą sausį ir pusę vasario leidėjai ir atlikėjai yra linkę atostogauti. Nes jau kovo vidurys, o parduotuvių lentynas papildė tik keturios kompaktinės plokštelės.
Vytautas Kernagis .“Teisingos dainos”
Aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas. 35 metai scenoje, koncertai JAV, Vokietijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Australijoje, Norvegijoje ir Lenkijoje. Visai tai - duomenys apie Vytautą Kernagį - atlikėją, kurio vardą žino ir linksniuoja kiekvienas lietuvis. Dvigubas albumas “Teisingos dainos” - tik dalelė iš gausaus dainininko kūrybinio kelio. Vidiniame kompaktinio disko viršelyje suskaičiavau 29 nuotraukas iš skirtingų V. Kernagio kūrybos epizodų, bet jos kartu su 38 albume esančiomis dainomis nėra visas dainininko sceninio gyvenimo veidrodis. “Teisingose dainose” tilpo tik žinomiausios iš daugiau kaip 200 atliktų dainų.
Įsigiję šį dvigubą albumą gausite 147 minutes skirtingos muzikos. Vytautas Kernagis savo karjeroje perėjo gausybę stilių: linksmas absurdo daineles (“Skraidančio dramblio klausimas dviems silkėms, į kuriuos atsakymą žino tiktai troleibuso kontrolierius”), agresyvų buitišką stilių (“Žemutinių pilių šventės”), erlickišką sarkazmą (“Santechnikas iš Ukmergės”), romantiškas balades (“Širdele mano”). Nestovėjimą vietoje iliustruoja ir didžiulis muzikos bei tekstų autorių sąrašas. Scenos legenda atliko dainas pagal M. Martinaičio, S. Šaltenio, S. Gedos, S. Neries, K. Binkio, J. Erlicko ir dar keleto žymių poetų eilėraščius.
Klausydamas “Robinzonų” vado populiariausių dainų rinkinį klausytojas galės savo ausimis įsitikinti, kaip keitėsi Vytauto Kernagio balsas slenkant metams. Seniausiuose atlikėjo kūriniuose “Nuo mano lango” ar “Mėlynoji paukštė” vokalas ganėtinai aukštas ir jaunatviškas, o vėliausiai įrašytose dainose girdime tokį V. Kernagį, kokį ir esame įpratę girdėti - sodrų, žemą ir subrendusį balsą.
Apskritai “Teisingos dainos” skirtos ne tik V. Kernagio talento gerbėjams - tai albumas norintiems turėti ir klausytis dainų, kuriomis gyveno Lietuva kelis dešimtmečius. Nelinguoti užstalėje pagal “Mūsų dienos kaip šventė” arba kasant bulves nedainuoti “Kolorado vabalų” yra nuodėmė.
Alanas Chošnau. “Pusiau atmerktos akys”
Kai iširo “Foje”, gerbėjai ir žurnalistai svarstė, kas galėtų užimti jų vietą. Realiausiais pretendentais buvo laikomos “Naktinės personos”, bet joms toli gražu nepavyko pasiekti tokio populiarumo. O “Foje” vietą užėmė pats Andrius Mamontovas - buvęs šios grupės lyderis. Po “Naktinių personų” išsiskyrimo visuomenė nesvarstė, kas užims jų vietą, nes dueto pėdsakas istorijoje yra daug kartų blankesnis. Be to, grupės vokalistas Alanas Chošnau, išleidęs debiutinį albumą, tarsi siekia nugramzdinti “personas” užmarštin. Užkrečiančiu juoku ir polinkiu filosofuoti “Akvariume 2” pasižymėjęs atlikėjas siekia tapti žinomas kaip Alanas Chošnau, o ne kaip “tas Alanas iš “Naktinių personų”. Jei turite visus išsiskyrusio dueto albumus - tai nemanykite, kad įsigiję solinį albumą pratęsite kolekciją - tai visai kas kita.
Albume “Pusiau atmerktos akys” gausu rytietiškų motyvų, tai verčia prisiminti irakietišką A. Chošnau prigimtį. Pritariančius vokalus albumui įrašė tikras grynakraujis libanietis Soheilas ir tai prideda papildomo žavesio. Jeigu jums patiko pirmieji du radijo stotyse nuskambėję Alano kūriniai “Ar tai tu?” ir “Laiškas ant sniego”, tai galite jau šiandien skubėti į artimiausią muzikos prekių parduotuvę - joje rasite kompaktinį diską, kuriame, be jau išvardytų dainų, rasite dar 9 panašias.
Ko Alanas neatsisako - tai romantiško vaikinuko įvaizdžio. Abiejose kompaktinio disko viršelio pusėse - paslaptingas atlikėjas besišypsančiomis akimis. Nepakito ir dainų tekstų temos - “Tu -vanduo, aš - ugnis”, “Tu esi negęstanti šviesa”, “Mano geroji fėja”.
Vienoje muzikos prekių parduotuvėje fone skambant Alano Chošnau dainai “Tu - vanduo, aš - ugnis”, išsprūdo šypsena išgirdus pardavėjas ironiškai ir garsiai pratęsinėjant galūnes “-us”. Supratau, kad pastaba, nors ir kandi, yra ypač taikli. Būtent ištęstos balsės yra tas tipiškas bruožas, kuriuo man įsimins albumas “Pusiau atmerktos akys”.
“Delfinai”. “Krantas”
Šį albumą nusipirkę labiausiai nusivils tie, kurie kompaktinės plokštelės ar kasetės kokybę vertina pagal trukmę. Trečiojo vienos populiariausių Lietuvos grupių albumo trukmė - viso labo tik 36 minutės. Kitaip tariant, viskas tilptų į vieną garso kasetės pusę. Žinant, kad užsienyje albumu vadinamas vienos grupės ar atlikėjo dainų rinkinys su 16-18 kūrinių ir dar neretai papildomais “bonus” darbais, “Delfinų” darbas su 9 naujomis dainomis ir vienu “club mix” atrodo gan trumpas. Laimei, muzikos niekas nevertina pagal trukmę.
“Delfinai” albumu “Krantas” nesiekia rasti naujų gerbėjų - darbas skirtas esamų gerbėjų norams patenkinti. Bendras stilius beveik niekuo nesiskiria nuo praeito albumo “Dangus”, išleisto praėjusių metų vasarą, - melodinga popmuzika su iki skausmo pažįstamu Stano vokalu ir tekstais apie meilę, viltį ir širdį. Manau, ne man vienam pasirodys, kad geriausia albumo daina - 10 numeriu pažymėta baladė “Apie ją”. O geriausia ji todėl, kad tik joje galima rasti šį tą savito, nebūdingo “Delfinams”, tas pirmiausia pasakytina apie puikius Aidos Žiliūtės (kuri dirbo ir su Alanu Chošnau įrašinėjant anksčiau aprašytą albumą) ir Joanos Daraškevičiūtės pritariamuosius vokalus.
Būtina prisiminti, kad būtent “kitokiomis” dainomis grupė “Delfinai” ir yra labiausiai žinoma. Albume “Krantas” nėra tokių kūrinių, kurie užprogramuoti iš anksto tapti hitais ir būti niūniuojami visur ir visada, kokie buvo “Svajonės”, “Žemyn” ar “Geltonas miestas” iš debiutinio dueto darbo. Dar apie žodžio “duetas” prasmę - Sweeto (antrojo grupės nario pseudonimas, jei nežinojote) įtaka “Delfinams” sunkiai matoma - nė vienoje dainoje nėra jo vokalo, visų kūrinių muzikos ir žodžių autorius - tas pats Stano.
Apskritai naujasis darbas “Krantas” yra geresnis už praėjusį didelio pėdsako nepalikusį albumą “Dangus”, bet atsilieka nuo debiutinių “Svajonių”. Be jau girdėtos dainos “Saulė”, dabar radijo stočių sukamų “Debesų” klausytojai ras ir kitų galinčių išpopuliarėti kūrinių, tarp kurių pirmiausia minėtini “Širdis” ir “Liūdnas juokas”. Albumas “Krantas” patiks ne tik užkietėjusiems “Delfinų” gerbėjams, bet ir visiems, kurie nespjauna į lietuvišką popmuziką. Stano ir Sweetui pritrūko drąsos eksperimentams, bet nepritrūko idėjų naujoms eilinėms “delfiniškoms” dainoms.
Beje, gal kas galite man paaiškinti ryšį tarp albumo viršelyje matomų vandens telkinio, gražiai nuaugusių berniukų, margų ėriukų ir ginklo?
UAB “Music” - “Nr. 1”
Turbūt sunku būtų surasti Lietuvoje tokį atlikėją, sukūrusį tiek daug projektų kaip Linas Adomaitis. Kažkada subūręs kvartetą jis dainavo švelnias daineles grupėje “L+” (pamenate šlagerį “Ar tu ją matei?”), vėliau savo scenoje pasirodydavo savo tikruoju vardu ir pavarde, ne per seniausiai bandė patekti į Euroviziją pseudonimu Adoms, o štai naujausias jo projektas - su Aurelijumi Morlencu įkurta UAB “Music”.
Pirmajame albume duetui pritaria begalė instrumentalistų, grojančių saksofonu, mušamaisiais, trombonu, trimitu, ir daug jau spėjusių pagarsėti vokalisčių. Be “Žvaigždžių kvarteto” narės ir laidos “Orbita. 7 dienos” vedėjos Violetos Riaubiškytės, girdisi ir “Fizz Superstar” konkurso laureačių Simonos Jokubėnaitės, Eglės Žvirblytės, taip pat Giedrės Vitkauskaitės, Žanos Taurinskienės balsai.
Albume “Nr. 1” skambanti muzika panaši į maišalynę, matomą kviestinių muzikantų ir dainininkų sąraše. Be jau pagarsėjusių “koverių” pagal A. Baltakio žodžius “Antilopė” ir “Gimiau ne per anksti”, albume yra per “Bravo 2002” nuskambėjusi Stevo Wonderio daina “Isn’t She Lovely”, kartu su “Empti” perrašyta jų daina “Pabandyk”, kiek pakeitusi skambesį į Eurovizijos finalą pretendavusi “Q-ba”. Iš viso kompaktinėje plokštelėje ar kasetėje rasite 17 kūrinių. Tiksliau, tiek pavadinimų parašyta ant viršelio ir tiek įrašų ras jūsų grotuvas. 16 numeriu pažymėtas kūrinys “Tyla prieš...” - tai lygiai 5 minutės visiškos tylos. Jei per tą laiką pasidarys nejauku - nuotaiką praskraidins paskutinė albumo daina “Plaukai”, visiškai nepanaši į kitas albumo dainas. Papildomas kūrinys (“bonus track”) kažkuo panašus į anksčiau populiarių buvusių grupių “Pompa” ar “M.A.N” skambesį.
Lino Adomaičio kuriamiems projektams kažin ar pavyks pakartoti “L+” grupės sėkmę, kuri 1997 metais gavo ir “Bravo” statulėlę už geriausią debiutą. Bet akustiniai instrumentai ir tobulas (lietuviškame popmuzikos kontekste) vokalas pas mus girdisi taip retai, kad telieka džiaugtis be jokių negatyvių nuostatų.
