Kas reikšmingo nutiko Lietuvos popmuzikos pasaulyje balandžio mėnesį? Ogi nieko. Absoliučiai nieko. Radijo topuose karaliavo iki skausmo žinoma “B’Avarija”, iš pradžių su balade “Amžiną meilę”, o vėliau su nuotaikinga dainele “Mylėk karštai, gyvenk linksmai” ir kiną mėgstantys “Žas”.
Tiesa, nuolat šalia viršūnės sukiojosi perspektyvusis “Amberlife”, ypač palankiai vertinamas muzikos kritikų. Jo populiarumas yra ganėtinai netikėtas, žinant lietuvių muzikinį skonį ir požiūrį į būtent tokio tipo muziką.
Ko gero, esminiu balandžio įvykiu galima laikyti Nacionalinės muzikos lygos (NML) startą TV eteryje. Išties tiesioginis eteris piko metu šiuo metu yra pati didžiausia koncertinė scena Lietuvoje. Toks LNK žingsnis išties sveikintinas - jei NML išaugs į didelį ir nuolatinį projektą, tai bus didžiulė parama negeriausius laikus išgyvenančiai lietuviškai popmuzikai. Didelė auditorija vers pasitempti kiekvieną dalyvį, o nuo to geriau tik klausytojui. Būtina pagalvoti, ar neverta ateinančiais metais šiai televizijai skirti “Bravo” žvaigždės už indėlį į popkultūrą. Kita vertus, keista pirmojo čempionato sistema - ar neatsibos žiūrovui kas antrą savaitę matyti vis tuos pačius atlikėjus? Didysis NML startas su galybe atlikėjų žadamas tik rudeniop.
Perkamiausių albumų sąrašuose lyderių pozicijas užima kovo pradžioje albumą išleidę “Delfinai”, jau kelis mėnesius aktyviai perkamas Vytauto Kernagio geriausių dainų rinkinys, sudėtas į du kompaktinius diskus, skandalingų problemų su albumo leidyba ir nesutarimų su leidybinėmis kompanijomis turinčio Ryčio Cicino naujausias darbas “Dainuok” ir rinkinys “Melodija 2003. Pavasario-vasaros hitai”. Tokius rezultatus galima pakomentuoti tik sunkiai įsibėgėjančia šiemetine naujų albumų leidyba - per visą balandžio mėnesį ir pirmąsias gegužės dienas pasirodė vos trys nauji albumai. Nemaža dalis muzikantų taip pat užsiėmę nuolatiniais kvietimais į agitacinius koncertus už stojimą į ES.
Susilaikyti nuo naujų darbų pristatymų greičiausiai vertė bepasirodantis naujasis Andriaus Mamontovo albumas ir gresianti nelygiavertė konkurencija. Išties konkuruoti su buvusiu “Foje” lyderiu nedrįstų nė vienas. Būtent šio albumo pristatymo šventė tapo didžiausiu pavasario koncertu. Gegužės 5-osios pavakare Vilniaus Katedros aikštėje vykęs koncertas sukvietė tūkstančius klausytojų ir taip tik dar kartą parodė neblėstantį A. Mamontovo populiarumą. Ar įsivaizduojate, kad sostinėje tiek žmonių galėtų šėlti su “Mango”? Vargu.
Vis dėlto nors pasirodė vos trys nauji albumai, net dviems iš jų skiriu aukščiausią įvertinimą. Taisyklė “svarbu kokybė, o ne kiekybė” tik dar kartą pasiteisina.
SH: “Supermeno užkandžiai”
Kada pirmą kartą išgirdote šią grupę? Aš pirmą kartą išgirdau 2001-ųjų pavasarį, kai radijo stotys pradėjo sukti “Sumaišyk mane su cukrum”. Pirma mintis buvo, kad tai dar vieni bandantys įsitvirtinti rokeriai, kurių karjera greičiausiai ir baigsis šiuo vienu hitu. Pasirodo, tokios mintys buvo klaidingos.
Viso SH albumo teko laukti lygiai dvejus metus (!). Kaip įprasta, sklido nuolatinė informacija apie ilgai brandinamą albumą, norą įrašyti kokybiškai ir kitos įprastos žinios, siekiant išsaugoti gerbėjus. Tiesa, per tą laiką atsirado dar vienas didžiulis superhitas “Déj? vu (Mes pagaminti Europoje)”, patekęs į rinkinį dainų, skirtų integracijai į Europos Sąjungą, ir įspūdingas šiai dainai skirtas vaizdo klipas, kuriame nufilmuotas prezidentas Valdas Adamkus ir “Žas” narys Bilas.
Ir štai balandžio 22-ąją parduotuvių lentynose pasirodė “Supermeno užkandžiai”. Reikia pripažinti - rezultatas pranoko lūkesčius. 11 vienodai kokybiškų lengvojo roko kūrinių ir nepriekaištingai atrodantis viršelis (pasirodo, ne tik minimalizmas gali būti gražus) - taip trumpai galima apibūdinti debiutinį SH darbą. Terminas “debiutinis” tinka tik iš dalies - grupė įvairia sudėtimi pogrindyje gyvavo net nuo 1990-ųjų.
“Supermeno užkandžius” turėtų įsigyti kiekvienas, norintis įsitikinti, kad rokas Lietuvoje dar gyvas ir gali skambėti plačiosioms masėms. Visi albume esantys kūriniai galėtų tapti tokiais hitais, kokiais tapo “Sulaužyk saulę”, minėtieji “Sumaišyk mane su cukrum” ar “Déj? vu”. Pasigirdo šnekų, kad naujasis radijo singlas “Gal” dar geresnis už minėtas dainas. Tiesa, albume esančios dvi angliškai įrašytos dainos šiek tiek iššoka iš bendro disko skambesnio ir vidutiniam klausytojui gali būti per “kietos”. Bet tai - vienintelis pastebimas SH darbo trūkumas.
Įvertinimas - 9/10
“Pelenai”: “Laiškai”
“Laiškai” - balandžio 28-ąją pasirodęs naujas jau dešimtmetį gyvuojančių tikrų Lietuvos roko veteranų “Pelenų” albumas, kurį sudaro 10 visiškai naujų kūrinių ir vienas papildomas pagrindinės dainos remiksas. Nors grupė skelbiasi stipriai pakeitusi skambesį, tai pastebės tik tikrieji šios grupės gerbėjai. Mažiau pažįstančiam “Pelenų” muziką - tai dar vienas eilinis darbas. Tas pats iki skausmo pažįstamas Česlovo Gabalio vokalas, tokia pat Ginto Banio muzika.
Didžiausias albumo trūkumas - diske nėra tokių potencialių hitų, kurie galėtų pakartoti dainų “Lopšinė”, “Liūdesio akys” ar “Degančios sielos” sėkmę. Du stipriausi albumo kūriniai - “Laiškai” ir “Nupiešk man laimę” - jau pažįstami radijo klausytojams, o iš likusiųjų sunku ką nors išskirti.
Visi į albumą patekę kūriniai įrašyti kokybiškai, su tradiciškai patyrusiems “Pelenų” muzikantams būdingu profesionalumu, į dainų sąrašą, kaip įprasta rokeriams, papuolė pora anglų kalba įrašytų kūrinių. Esami grupės gerbėjai neturėtų nusivilti naujuoju darbu, o kitiems greičiausiai tai liks pilkas diskas (juk tokia pelenų spalva), o ne šviesus, dangiškas, kaip albumo viršelis, pavasariškas albumas.
Įvertinimas - 4/10
Andrius Mamontovas: “Beribiam danguje”
Lygiai metus lauktas absoliučiai populiariausio pastarojo dešimtmečio Lietuvos atlikėjo darbas, su dešimčia (daugiau A. Mamontovo albumuose ir nebūna) naujų dainų. Po šių metų “Bravo” apdovanojimų nuskambėjusi mintis pastatyti dainininkui paminklą ir prievarta nutraukti jo karjerą, geriausiai apibūdina šio atlikėjo pripažintą įtaką. Po debiuto teatro scenoje vėl sutelkęs visas jėgas muzikai, A. Mamontovas išleido naują albumą, kurį išklausius neatrodo keista, kad ateinančiais metais šiam atlikėjui vėl atiteks absoliuti dauguma apdovanojimų.
Albume įrašyta gerokai lėtesnė, nei įprasta, dainos “Spalvoti sapnai” versija, kita radijo klausytojams jau girdėta daina “Ar tai būtum tu?”, “Radiocentro” muzikiniuose apdovanojimuose nuskambėjusi “Ten, kur laukia naktis” ir 7 net ištikimiausiems gerbėjams negirdėti kūriniai. Kuri iš jų taps dar vienu hitu? Tai nuspręs pats Andrius, pasiūlydamas singlą radijo stotims - išpopuliarėti gali kiekviena daina.
Įrašyti albumą Andriui Mamontovui padėjo nenuilstantis klavišininkas Arnoldas Lukošius, nepaliaujama energija nuolat pralinksminantis koncertų lankytojus, žymus violončelininkas Darius Stabinskas, buvęs grupės “Airija” smuikininkas Eimantas Belickas, o dainoje “Ar tai būtum tu?” skamba dar ir jaunos vokalistės Jurgos-Dingau balsas. Išties moteriškas balsas A. Mamontovo dainose yra naujiena.
Albumą įsigyti verta kiekvienam lietuviškos muzikos klausytojui - bent jau bendram išprusimui.
Įvertinimas - 10/10
