Kai 2020 m. pabaigoje buvo diegiamos pirmosios COVID-19 vakcinos, net ir vyraujant visuotinei panikai ir susirūpinimui, jos teikė vilties nutraukti pandemiją. Vakcinos buvo 75–95 proc. veiksmingos užkertant kelią sunkiai COVID-19 formai ir išgelbėjo daugybę gyvybių.
Tačiau vakcinos buvo mažiau veiksmingos užkertant kelią SARS-CoV-2 viruso plitimui. Pfizer/BioNTech ir AstraZeneca vakcinos sumažino ligos plitimą nuo 23 iki 57 proc. Paskiepyti žmonės vis dar galėjo būti užkrečiami. Dėl sustiprėjusios imuninės sistemos jų ligos simptomai labai sumažėjo, tačiau virusas vis dar dauginosi ir žmonės galėjo jį perduoti. Pandemija tęsėsi.
Vakcina vis dar bandoma
Naujajame tyrime mokslininkai aiškinosi, ar nosies vakcinos naudojimas galėtų būti veiksmingesnis stabdant viruso plitimą. Pati nosies vakcina (iNCOVACC) nėra nauja. Ji buvo sukurta 2021 m. Vašingtono universiteto Medicinos mokykloje Sent Luise. Ji vis dar bandoma JAV, tačiau nuo jos patvirtinimo 2022 m. Indijoje jau buvo taikoma kaip stiprinamoji vakcina.
„Norint išvengti perdavimo, reikia išlaikyti mažą viruso kiekį viršutiniuose kvėpavimo takuose, – pareiškime sakė vyresnysis autorius daktaras Jacco Boonas, Vašingtono universiteto medicinos, molekulinės mikrobiologijos ir patologijos ir imunologijos profesorius. – Kuo mažiau viruso ten bus iš pradžių, tuo mažesnė tikimybė, kad užkrėsite kitą žmogų, jei kosėsite, čiaudėsite ar net tiesiog kvėpuosite“.
Nosies vakcina – veiksmingesnė
Siekdami patikrinti vakcinos poveikį viruso perdavimui, jie imunizavo Sirijos žiurkėnus (tai geresnis SARS-CoV-2 perdavimo modelis nei pelės) nosine arba „Pfizer/BioNTech“ vakcina. Po penkių savaičių (pakankamai laiko, kad vakcina sukurtų žiurkėnų imuninį atsaką) žiurkėnai buvo paveikti SARS-CoV-2 virusu, kuris sukelia COVID-19, tam, kad būtų galima įvertinti, kaip gerai vakcina juos apsaugo.
Po trijų dienų žiurkėnams iš nosies buvo paimti tepinėliai. Abiejose grupėse daugumos žiurkėnų testai buvo teigiami (12/14 – nosies vakcinos ir 15/16 – į raumenis suleistos vakcinos), tačiau viruso kiekis gleivėse (ir plaučiuose) buvo gerokai mažesnis žiurkėnuose, kurie buvo paskiepyti nosies vakcina, palyginti su neskiepytais ir į raumenis paskiepytais žiurkėnais.
Tai buvo įdomu, nes dabar laukė tikrasis išbandymas. Šie žiurkėnai buvo laikomi kartu su kita vakcinuotų ir nevakcinuotų žiurkėnų grupe. Ar mažesnis viruso titras į nosį paskiepytų žiurkėnų gleivėse apsaugojo juos nuo tolesnio viruso perdavimo? Taip, apsaugojo!
„Tai yra tokia vakcina, kurios norėsite“
Nė vieno iš žiurkėnų, turėjusių sąlytį su nosies vakcinuotais žiurkėnais, testas dėl COVID-19 nebuvo teigiamas, nepriklausomai nuo to, ar jie patys buvo vakcinuoti, ar ne. Palyginimui, 60 proc. žiurkėnų iš šios antrosios grupės, veikiamos į raumenis skiepytų žiurkėnų, vis tiek buvo teigiami.
„Epidemijos ar pandemijos atveju tai yra tokia vakcina, kurios norėsite, – sakė daktaras Boonas. – Tokio tipo vakcinos galėtų būti naudojamos ne tik COVID-19, bet ir kitoms per orą plintančioms ligoms, pavyzdžiui, gripui, gydyti“.
„Gleivinės vakcinos yra kvėpavimo takų infekcijų vakcinų ateitis, – sakė J. Boonas. – Istoriškai tokių vakcinų kūrimas buvo sudėtingas. Vis dar daug ko nežinome apie tai, kokio imuninio atsako reikia ir kaip jį sukelti. Manau, kad per ateinančius kelerius metus bus atlikta daug labai įdomių tyrimų, kurie gali labai pagerinti vakcinų nuo kvėpavimo takų infekcijų kūrimą“.
