Kai kurios įmonės savo darbuotojams siūlo 4 darbo dienų savaitę ar laisvadienius menstruacijų metu. O dabar kelią skinasi ir dar viena naujovė – „pauzės dienos“.
Joms sparčiai populiarėjant Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis daugiau įmonių pauzės dienas ima siūlyti ir Lietuvoje.
Pauzės dienos darbe – kas tai per naujovė?
Pauzės dienas darbuotojams suteikiančios informacinių technologijų bendrovės „Omnisend“ atstovai tikino, kad tai prisideda tiek prie darbuotojų emocinės gerovės, tiek prie pačios įmonės rezultatų.
Tuo metu, pasak organizacijų sprendimų bendrovės „Alisa management laboratory“ įkūrėjos ir vadovės dr. Alisos Miniotaitės, kai matoma, kad darbuotojų galvos perkaito, siūloma pasinaudoti pauze darbe – atsikvėpti ar užsiimti kitokia veikla, atsitraukiant nuo tiesioginio darbo.
Kompetencijų kėlimo organizacijos „Triple O Consulting“ partnerės, konsultantės ir verslo psichologės Lauros Rimkutės aiškinimu, pauzės dienomis darbuotojai ir vadovai skiria laiką ne kasdieniams darbams, o veikloms, kurios padeda atsitraukti nuo rutinos, atgauti energiją, sustiprinti tarpusavio ryšius ir ugdyti naujus įgūdžius.
Anot psichologės, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokios dienos organizacijai daug kainuoja, nes darbuotojai neatlieka tiesioginio savo darbo, tačiau tai nėra visai tiesa.
„Organizacija išlošia, nes motyvuoti ir atsparūs darbuotojai dirba produktyviau, būna labiau įsitraukę į darbą.
Kartais yra išlaisvinamas jų kūrybiškumas, todėl atsiranda įsisenėjusių problemų sprendimų, kitais kartais gimsta net naujų produktų ar paslaugų idėjų“, – vardijo pašnekovė.
A. Miniotaitė paminėjo, kad pauzės dienos buvo pradėtos taikyti COVID–19 pandemijos įkarštyje, kuomet žmonės patyrė neįprastai didelį krūvį darbe, darbuotojų ėmė trūkti, tad organizacijos ėmė svarstyti, kaip juos pritraukti ir išlaikyti.
Ką darbuotojai veikia per pauzės dienas?
L. Rimkutė pabrėžė – kad šios dienos organizacijoje vyktų sklandžiai, visų pirma reikia, kad vadovai sudarytų sąlygas darbuotojams atsitraukti nuo darbo ir įsitraukti į kitas prasmingas veiklas.
„Negana to, vadovai turi patys rodyti pavyzdį dalyvaudami bendrose veiklose su komanda.
Tuo metu darbuotojams reikia atvirumo naujovėms, pasiryžimo dalyvauti veiklose, kurių kartais jie dar nėra gyvenime bandę“, – dėstė „Triple O Consulting“ konsultantė.
Ji vardijo, kad veiklos per pauzės dienas gali būti įvairios: nuo žygių ar užsiėmimų lauke ir įvairių komandinių žaidimų iki psichologinio atsparumo ir streso valdymo mokymų, kas padėtų gerinti darbuotojų emocinę gerovę.
„Kadangi nemažai dirbu su organizacijomis, galėčiau sakyti, kad tam tikra forma šios pauzės dienos organizacijose jau yra, tik dažniausiai taip neužvadinamos: atsparumo mokymai, įvairios sesijos, komandiniai užsiėmimai.
Šitaip parodomas dėmesys darbuotojams – jie yra mokomi svarbių emocinių kompetencijų, kurios praverčia tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime“, – komentavo verslo psichologė.
A. Miniotaitė papildė, kad pauzės dienų metu darbuotojai yra skatinami atrasti naujus laisvalaikio pomėgius ar puoselėti esamus: rankdarbiai, sportas, savanorystė, biuro tvarkymas ir pan.
T. y. viskas, kas yra naudinga darbuotojui, organizacijai ir leidžia persitempusiai galvai pailsėti, įdarbinti kitas smegenų sritis: „Atokvėpis nuo protinio darbo daro teigiamą įtaką produktyvumui darbe.“
Kiek pauzės dienų gali būti ir kaip jos apmokamos
Paklausta, ar visi darbuotojai privalo dalyvauti pauzės dienose, A. Miniotaitė patikino, kad tai yra organizacijos ir darbuotojų susitarimas – niekas nėra tempiamas atsipūsti per prievartą.
„Dažniausiai pauzės diena yra visa diena ar net kelios dienos. Bet čia nėra taisyklių ir standartų – kiek atokvėpio reikia ir organizacija gali sau leisti, tiek ir suteikiama“, – nurodė „Alisa management laboratory“ vadovė.
Anot L. Rimkutės, pauzės dienos galėtų vykti kartą į ketvirtį ar bent jau kas pusę metų, tačiau organizacija pati nusprendžia, koks dažnis jai yra įmanomas.
Jos aiškinimu, tokie užsiėmimai paprastai yra daromi komandomis, taigi nėra taip, kad tą dieną įmonėje niekas nedirba.
„Tai yra ypač naudinga komandoms, kurios patiria daug streso, darbuotojams gresia perdegimas, dėl to vyksta didesnė darbuotojų kaita.
Taip pat pauzės dienos tinkamos norint padidinti komandos narių bendrumo jausmą, stiprinti tarpusavio santykius“, – vardijo verslo psichologė.
O A. Miniotaitė pažymėjo, kad už pauzės dienas yra mokamas visas atlyginimas ir visiškai apmokamos veiklų išlaidos:
„Dažniausiai tai – komandinė veikla, bet gali būti skiriamas biudžetas ir individualiai veiklai. O įmonės šių pomėgių tiesiogines ir netiesiogines (darbo laiko sąnaudų) išlaidas apmoka.“
Rizikos – kada pauzės dienos leis „dykaduoniauti“?
„Alisa management laboratory“ įkūrėja atkreipė dėmesį, kad pauzės dienos organizacijos kultūrą gerina, tik kai joje yra puoselėjamas darbingumas, orientacija į tikslą.
Tokiu atveju, pasiekus šaunių rezultatų, yra svarbu atstatyti psichines ir fizines jėgas, užsiimant kitokia veikla.
Vis tik A. Miniotaitė pabrėžė – jei organizacija nepasižymi efektyvumu, tokia priemonė nestiprins jos kultūros, o tik silpnins, nes didins dykinėjimą darbe.
„Be to, kad galėtumėme išleisti organizacijos pinigus, pirmiausia reikia juos uždirbti. Tikėtina, kad sveikas atsitraukimas ir šviežias protas padeda komandoms rasti inovatyvius, kūrybiškus sprendimus.
Visgi tokia priemonė yra prasminga, tik kai veda į organizacijos progresą“, – kalbėjo pašnekovė.
L. Rimkutė teigė kaip ir nematanti rizikų, kurias galėtų sukelti pauzės dienos. Dažniausia problema organizacijoms – surasti laiko tokioms pauzės dienoms:
„Jas reikėtų planuoti iš anksto ir pasiruošti perskirstyti darbus, kad komanda galėtų tą dieną praleisti kitomis, ne darbo temomis.“
Pauzės dienos – ypač aktualios jaunimui
A. Miniotaitė pauzės dienas apibūdino kaip papildomą priedą prie atostogų, kai komanda pailsi nuo savo įprasto rutininio darbo.
Anot jos, tokia iniciatyva tuo pačiu yra ir būdas organizacijai išsiskirti iš kitų, rodant rūpestį darbuotojais ir jų sveikata, siekiant išvengti jų išsekimo ir perdegimo.
Jai pritarė ir L. Rimkutė, kuri nurodė, kad tai didina darbdavio patrauklumą, taigi tampa lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus, didėja darbuotojų motyvacija, bendradarbiavimas tarp kolegų.
„Bendrai, pauzės dienos – tai dar vienas įrašas įmonės gerovės meniu greta sveikatos draudimo, komandinių renginių, mokymų, lankstaus darbo grafiko, užkandžių darbe ir pan.
Pauzės dienos gali būti ypač aktualios jaunosios kartos atstovams, kurie patiria didesnį nerimą darbe nei kitų kartų darbuotojai. Jauni darbuotojai ypač vertina darbo ir asmeninio gyvenimo balansą“, – teigė „Alisa management laboratory“ vadovė.
