Tačiau pasisakantys už sąjungos su Madridu išsaugojimą niūriai prognozavo, kad šis, jų nuomone, žalingas ir neteisėtas balsavimas sukels skaudžių pasekmių.
Gilūs nesutarimai šiame turtingame rytiniame Ispanijos regione buvo akivaizdūs, kai katalonų parlamentarai džiūgavo, glėbesčiavosi ir sugiedojo Katalonijos himną, 70 deputatų 135 vietų parlamente nubalsavus už nepriklausomybės paskelbimą.
Eidamas iš parlamento Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžamonas) buvo pasveikintas atsistojusių deputatų ir daugiau kaip 200 nepriklausomybę palaikančių merų ovacijomis.
Raudonu aksomu išklotuose koridoriuose šūkiai „Nepriklausomybė“ ir „Tegyvuoja Katalonija“ greitai buvo pakeisti šūkio „Tegyvuoja respublika!“
Šie džiaugsmo šauksmai labai skyrėsi nuo ankstesnės opozicijos deputatų reakcijos: prieš paskelbiant respubliką šie įstatymų leidėjai paliko salę. Kai kurie prieš išeidami užklojo savo kėdes Ispanijos ir Katalonijos vėliavomis.
„Žengiame į nelaimę“, – sakė vienas Socialistų partijos įstatymų leidėjas, perteikdamas niūrią nuotaiką tarp nepriklausomybės priešininkų.
Per debatus prieš balsavimą opozicijos deputatai piktai reiškė savo nepritarimą.
„Tai rimta klaida, labai rimta klaida“, „jūs nugramzdinote mus į bedugnę“, „pateksite į istoriją kaip supriešinę katalonus“, piktinosi jie.
Džiaugsmas prie parlamento
Prie parlamento rūmų posėdis buvo transliuojamas dviejuose didžiuliuose ekranuose.
Viduje lėtai vykstant balsavimui, apie 15 tūkst. žmonių įdėmiai stebėjo procesą. Jie džiugiai sušukdavo, kai būdavo įskaičiuojamas kiekvienas balsas už nepriklausomybę, arba reikšdavo nusivylimą, kai pasigirsdavo „Ne“.
Kai rezoliucija, siūlanti paskelbti Kataloniją respublika, pagaliau buvo priimta, prapliupo džiaugsmo šūksniai. Kai kurie atkimšo cava – vietinio putojančio vyno – butelius.
Kumščius iškėlę žmonės visu balsu plėšė Katalonijos himną. Vėliau visi puolė glėbesčiuotis, daugelis nesuvaldė ašarų.
31 metų Irma Bros drebėjo iš jaudulio.
„Kelios pastarosios dienos buvo labai sunkios, – ašarodama sakė ji. – Mano senelis, išgyvenęs pilietinį karą, labai džiaugtųsi pamatęs, ką pasiekė žmonės.“
Ant kaklo užsirišęs Katalonijos separatistų vėliavą Pedro Haro (Pedras Haras) sakė esantis „labai, labai laimingas“.
„Šiandien šauname cava – arba šampaną, jeigu jums labiau tinka – bet rytoj jis gali virsti actu“, – perspėjo 61 metų mechanikas, pranašaudamas centrinės vyriausybės griežtą atsaką.
Vėliau Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) paskelbė, kad Madrido vyriausybės paleidžia Katalonijos parlamentą ir inicijuoja naujus regioninius rinkimus.
Šis žingsnis leis Madridui perimti politinę ir finansų kontrolę pusiau autonominiame regione, atstatydinti C. Puigdemont'ą ir jo vyriausybę bei perimti regiono ministerijas.
„Labai tamsi“ ateitis
Po nepriklausomybės paskelbimo dalis minios išsisklaidė – žmonės grįžo į darbą arba švęsti su taure rankoje. Kai kurie patraukė į vyno mugę netoli parlamento – ten separatistų vėliavomis apsigobę lankytojai gausiai pirko gėrimus, pardavėjų džiaugsmui.
Kiti į ateitį žvelgė atsargiau. Tarp tokių buvo 45 metų Marta Domingo, sakiusi, kad „gali tuojau apsiverkti“.
„Dabar reikia atšvęsti, ir, jeigu prireiks, ginti institucijas. Mums teks apginti respubliką“, – pareiškė ji.
54 metų pardavėjas Angelis Sancho (Andželis Sankas) sakė, kad katalonai „šimtmečius“ svajojo apie nepriklausomybę“
„Tačiau perėjimas neturėtų sukelti traumos; mums reikia teisėto balsavimo“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės, surengtą nepaisant teismo draudimo.
Barselonos centrinėje Katalonijos aikštėje sėdėjusi 49 metų pardavimų asistentė Mari Ecija (Mari Esiža) sakė esanti „labai susirūpinusi“ ir atkreipė dėmesį, kad daug įmonių perkėlė iš regiono savo juridines būstines.
Tvyrant neaiškumui dėl Katalonijos ateities ir regiono pasitraukė jau apie 1 700 bendrovių. Baiminamasi, kad regiono ekonomika gali smarkiai nukentėti.
Pasak M. Ecijos, ateitis atrodo „labai tamsi“.
Tačiau Josepas Reina (Žosepas Reina) teigė netikintis, kad krizė ilgai truks.
„Neįmanoma paskelbti nepriklausomybės, kai daugybė nebalsavo“ uždraustame referendume, sakė šis 34 metų prekiautojas.
„Užmirštame dalį žmonių – daugumą – kurie neturėjo galimybės nuspręsti“, – pridūrė jis.