„Mes buvome pasibaisėję. Visi pradėjo skambinti vieni kitiems, ir netrukus mums tapo aišku, kad mes visi išgirdome vieną ir tą patį“, – leidinyje „The Economist“ cituojamas vienas iš tų dienų įvykių liudininkų.
Senato darbuotojai greitai nutekino šiuos gandus ir pradėjo įstatymų projekto, kurio tikslas buvo dar Baracko Obamos paskelbtas sankcijas paversti įstatymu, kūrimą. Jo kūrėjai siekė atimti iš D. Trumpo galimybę vienašališkai jas atšaukti.
Nors anksčiau įvestos sankcijos buvo susijusios su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, egzistavo ir Rusijos kišimosi į JAV rinkimus įrodymai. Maža to, nerimą kėlė nuolatinės D. Trumpo pagyros Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ir tai vertė Kongreso narius greitai veikti. Tuomet ir atsirado įstatymų projektas „Dėl poveikio JAV priešininkams naudojantis sankcijomis“ (į jį taip pat buvo įtrauktos veikos, nukreiptos prieš Iraną ir Šiaurės Korėją), ir jis tapo vieninteliu įstatymų leidybos aktu, kuris gavo beveik vienbalsį palaikymą iš abiejų Kongreso partijų. Jis surinko 419 balsų iš 422 Atstovų Rūmuose, ir 98 iš 100 Senate.
D. Trumpui teko rinktis: arba pasirašyti šį įstatymą, arba jo veto Kongrese bus vis tiek įveiktas.
Rugpjūtį pasirašytas įstatymas įtvirtina, o kai kuriose vietose ir dar labiau suveržia 2014-aisiais paskelbtas sankcijas, kurios apribojo Rusijos bendrovių prieigą prie daugumos Vakarų finansavimo šaltinių. Ekonomine prasme sankcijos sutapo su naftos kainų kritimu 2014 ir tokiu būdu apribojo Rusijos galimybes išsikapstyti iš susidariusios ekonomikos duobės.
Neapibrėžtumas dėl įvestų sankcijų masto vertė užsieniečius atsargiai vertinti kontaktus su bet kokiomis Rusijos bendrovėmis, net ne tik su tomis, kurios buvo tiesiogiai paliestos sankcijų. Tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje subliuško nuo 69 mlrd. dolerių 2013 metais iki 6,8 mlrd. 2015-aisiais.
Tačiau ilgainiui verslas prisitaikė prie naujų sąlygų. Vakarų bendrovių vadovai palaipsniui sugrįžo į Rusijoje vykdomą veiklą. Vakarų investuotojai pradėjo iš naujo aktyviai pirktis rusų valstybines obligacijas. Minėtasis įstatymas ne tik apribojo nuolaidžius D. Trumpo veiksmus, tačiau ir palaipsniui pradėjo rodyti spaudimo Rusijos ekonomikai požymius. Jis išplėtė investicijų apribojimus naujiems rusų naftos gavybos projektams, išplėsdamas juos Rusijos bendrovių veiksmams trečiosiose šalyse. Tačiau naujųjų sankcijų efektyvumas, kurių įvedimą leista atidėti iki sausio pabaigos, yra silpnesnis, negu galėtų būti, dėl Europos bendrovių glaudžių ryšių su Rusija.
„Gazprom“, Rusijos dujų pramonės gigantas, tiekiantis Europai milžinišką gamtinių dujų kiekį, buvo išbrauktas iš sankcijų sąrašo, tą patį galima pasakyti ir apie „Nord Stream 2“, antrąjį Baltijos jūros dugnu tiesiamą dujotekį, tiesiamą iki Vokietijos krantų. Kai kurie amerikiečių oficialūs asmenys norėtų, kad šis projektas būtų blokuojamas, tačiau noras išsaugoti Amerikos ir Europos Sąjungos vienybę pasirodė esąs svarbesnis, pažymi Danielis Friedas, vienas iš pirmojo sankcijų paketo Rusijai kūrėjų.
Maža to, Amerika ir Europa nenorėjo, kad kiltų konfliktai dėl ginklų prekybos. „Dėl poveikio JAV priešininkams naudojantis sankcijomis“ įstatyme yra išplečiamos dabar galiojančios sankcijos, ir dabar bet kuris „ženklaus sandorio“ su Rusijos gynybos ar saugumo sektoriais dalyvis gali nukentėti finansiškai. Tačiau, būdama antroji pagal dydį ginkluotės eksportuotoja pasaulyje, Rusija tiekia savo produkciją ir daugeliui Amerikos draugų, įskaitant Indiją, Vietnamą, Iraką, bei kelioms NATO šalims, tokioms kaip Turkija ar Graikija. Todėl sprendimas dėl sankcijų, liečiančių Rusijos ginklų prekybą, bus svarstomas kiekvienu atveju atskirai.
Tačiau labiausiai rusų elitą neramina personalinės sankcijos. Minėtas įstatymas numato ir „antrinių sankcijų“ įvedimą. Tai reiškia, kad amerikiečių oficialieji asmenys gali panaudoti ribojamąsias priemones prieš bet kurį žmogų, bet kurioje šalyje, jeigu jis sudaro dideles finansines sutartis su taip vadinamaisiais „specialiai paženklintais asmenimis“ (specially designated nationals), kurie jau yra sankcijų sąraše.
Tai yra su tokiems žmonėms, kaip, pavyzdžiui, Igoris Sečinas („Rosneft“ vadovas) ar Genadijus Timčenka (kišeninis Kremliaus oligarchas, „besispecializuojantis“ transporto ir energetikos srityse). Priklausomai nuo to, kaip bus taikomas šis naujasis sankcijų įstatymas, kai kurie iš artimiausių V. Putino draugų ir šalininkų gali staiga tapti tokiais pat toksiškais verslo pasaulyje, kaip ir „specialiai paženklinti asmenys“ iš „Hezbollah“, Irano ar Šiaurės Korėjos. „Tai yra absoliučiai nepriimtina, – leidiniui komentavo vienas iš Rusijos valdininkų. – Tai peržengia bet kokias ribas to, ką mes turėjome Šaltojo karo metais“.
Kita „Dėl poveikio JAV priešininkams naudojantis sankcijomis“ įstatymo dalis reikalauja, kad prezidento administracija pateiktų Kongresui ataskaitą su Rusijos oligarchų ir aukštas pareigas užimančių valdininkų siejamų su Rusijos užsienio politika, V. Putinu ir jo aplinka, sąrašą.
Nors išvardinti šioje ataskaitoje asmenys nepatenka į sankcijų poveikio ribas, jie tampa „potencialiai pavojingais“ tuo atveju, jeigu konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų sustiprės, ir tokiu būdu jie iškart atsidurtų nemalonėje. Ši ataskaita, kurioje turės būti pateiktas asmeninių turtų ir giminių, įskaitant brolius bei seseris, vaikus, tėvus ir partnerius, pajamų šaltinių vertinimas, jau iššaukė nemažą paniką Rusijos vadovaujančiame elite, teigiama leidinyje.
„Kas vykdys tokią patikrą? FTB, CŽV ar kokia kita tarnyba?“ – nervingai klausia vienas iš V. Putino šalininkų. Niekam nepatinka tai, kas vyksta. Patekus į tokį sąrašą pabandyti iš jo išsikrapštyti taps beveik neįmanoma misija.
Ši ataskaita turės pasirodyti vasario pradžioje – likus porai savaičių iki rinkimų Rusijoje – ir ji gali turėti rimtų politinių pasekmių. Joje numatytos papildomos priemonės sukels Rusijos elito atstovų nepasitenkinimą Amerika, tačiau taip pat suteiks papildomų galimybių Aleksejui Navalnui, pagrindiniam opozicijos atstovui ir aktyviam kovotojui su korupcija. Aišku, paties įstatymo realizavimas vis dar išlieka pagrindiniu sankcijų sėkmės faktoriumi.
Įtampa tarp Kongreso ir Baltųjų Rūmų, tapusi šio įstatymo pasirodymo priežastimi, gali taip pat apsunkinti ir jo panaudojimą. Nors prezidento administracija, tikėtina, nesiverš taikyti personalines sankcijas, ji negalės ir visiškai jų ignoruoti. „Mes stebėsime juos kaip vanagai“, – Senato poziciją leidiniui atskleidė vienas iš aparato darbuotojų.
