Dvylika naujųjų ES narių paskelbė vieningą poziciją dėl būsimos bendrosios ES mokslinių tyrimų programos. Iniciatyvos parengti bendrą nuomonę svarbiausiu Europos mokslo politikos klausimu ES dvyliktukas ėmėsi pirmą kartą. Į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 m. įstojusios valstybės siekia kuo aktyviau įsitraukti į bendras ES mokslinių tyrimų programas ir teikia pasiūlymus, kaip stiprinti naujųjų šalių dalyvavimą europiniuose mokslinių tyrimų tinkluose.
Būsima bendroji programa (BP) turėtų pakeisti šiuo metu veikiančią 7-ąją Bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą, kuri pasibaigs 2013 metais. Bendroji programa yra pagrindinis Europos Sąjungos instrumentas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (MTEP) finansuoti, o MTEP ir inovacijos yra strategijos „Europa 2020“ pagrindas.
Šiuo metu rengiamuose 7 Bendrosios programos finansavimo konkursuose ES dvyliktukas nuo senbuvių gerokai atsilieka ir pareiškėjų, ir laimėtų projektų skaičiumi, todėl naujosios narės jaučiasi kiek izoliuotos nuo svarbiausių ES mokslo procesų. Tokią išvadą padarė ir tarpinį 7 BP vertinimą atlikę ekspertai, jų ataskaitoje pabrėžiama, kad pernelyg siauras dėmesys mokslinei kompetencijai gali nustelbti visų ES narių, ypač ES–12, dalyvavimo BP naudą.
Bendra dvylikos valstybių pozicija – tai politinio kompromiso rezultatas, nes kiekvienos iš dvylikos valstybių situacija yra kitokia. Didžiuliu laimėjimu laikoma jau tai, kad bendras kompromisas buvo rastas. Dvyliktuko paskelbtame dokumente konstatuojama, jog Europos tikslas tapti konkurencinga pasauliniu lygiu gali būti pasiektas tik veiksmingai ir bendromis pastangomis išnaudojant visą Europos vidinį mokslo potencialą.
Dvyliktukas pabrėžia, kad būsima Bendroji programa turėtų atliepti visų valstybių narių poreikius, atskleisti visų regionų potencialą, tolygiai geografiškai plėtoti mokslinių ir eksperimentinių tyrimų infrastruktūrą. Naujosios ES narės taip pat siūlo stiprinti ES struktūrinių fondų programų ir BP teikiamos paramos priemonių derinimą ir koordinavimą, suteikti Europos Komisijai svaresnį balsą derinant šalių interesus.
ES dvyliktuko išplatintame dokumente kviečiama imtis konkrečių priemonių: tobulinti Bendrosios programos projektų vertinimo sistemą, paprastinti ekspertų skyrimo procedūras, renkant ekspertus laikytis regioninio tolygumo principo, į projektų vertinimą įtraukti daugiau vertintojų iš naujųjų ES narių, taip užtikrinant didesnį atrankos skaidrumą. Taip pat siūloma paprastinti projektų išlaidų apskaitos ir audito procedūras, plačiau taikyti vienkartinių išmokų ir nustatyto dydžio finansavimo normas, sutrumpinti laiką nuo paraiškos pateikimo iki finansavimo gavimo. Pabrėžiama, kad būsimoje BP daugiau dėmesio reikėtų teikti jauniesiems tyrėjams, ne tik iš kitų šalių, bet ir iš pačios ES.
ES dvyliktuką sudaro 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, taip pat Bulgarija ir Rumunija, į ES įsijungusios 2007 m.
