Ketvirtadienį Seime priimant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo naująją redakciją, opozicinės Liberalų ir centro frakcijos siūlymu padaryta pertrauka.
Tačiau priimti įstatymo projektą vakarinio Seimo plenarinio posėdžio metu, kaip buvo numatyta prieš paskelbiant pertrauką, sutrukdė specialiosios tyrimo komisijos išvadų paskelbimas parlamentarams ir su šia procedūra susijusių dokumentų priėmimas. Pasak Seimo nario Gintauto Šivicko, dėl susidariusios situacijos prie naujosios įstatymo redakcijos priėmimo bus sugrįžta jau pavasario sesijoje, t. y. kovo mėnesį.
Pasiūlymą daryti pertrauką priimant įstatymo projektą frakcijos vardu pateikė parlamentaras Virginijus Martišauskas, motyvuodamas tuo, kad pateiktose pataisose dar yra labai daug neaiškumų ir galima pridaryti daug žalos priimant tokį įstatymo projektą.
Esame įsitikinę, kad įstatymas iš esmės atstovauja tiktai draudikų, o ne piliečių interesams, - sakė parlamentaras Virginijus Martišauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Butkevičiaus tvirtinimu, šis parlamentaro teiginys nėra teisingas. Komiteto pirmininkas Eltai pateikė keletą pavyzdžių, paneigiančių šį teiginį.
"Pirmiausia, naujojoje įstatymo redakcijoje, lyginant su dabar galiojančiu, yra reglamentuojama tvarka, per kiek laiko turi būti išmokama išmoka pinigais, jeigu tai pasirenka pats nukentėjęs žmogus. Taip pat yra nustatyta, kad per vieną darbo dieną, kada yra sutaisomas automobilis, turi būti pervesti pinigai už atliktus darbus", - aiškino A. Butkevičius.
Siekiant išvengti draudimo bendrovių ekspertų piktnaudžiavimo, kai šie neatvyksta apžiūrėti patirtų nuostolių ir surašyti apžiūros ataskaitos, nustatomas trijų dienų terminas. Tokiu būdu, pasak A. Butkevičiaus, jeigu ekspertas neatvyksta per 3 dienas, nukentėjęs asmuo kviečiasi nepriklausomą ekspertą, kurio samdymo išlaidas kompensuoja draudimo bendrovė arba Draudimo biuras.
Be to, anot komiteto pirmininko, yra diskutuojama apie tai, kad draudimo bendrovių mokamos įmokos Draudimo biurui dydis nuo 15 proc. būtų sumažintas iki 7-8 proc.
"Kadangi Draudimo biure yra sukaupta jau 50 mln. litų, toks sumažinimas padėtų amortizuoti ir draudimo įmokos augimą. Tad pavyzdžiai akivaizdūs, kad visa tai yra tik ne draudimo bendrovių naudai", - tikino A. Butkevičius.
Ketvirtadienį priimant naująją įstatymo redakciją, buvo priimti tik devyni pirmieji jo straipsniai. Iš viso įstatymo projektą sudaro 44 straipsniai.
Paminėtinas vienas esminis priėmimo stadijos metu padarytas įstatymo projekto pataisymas - žalų atlyginimo atvejai buvo papildyti dar viena išmokos rūšimi, t. y. neturtine žala. Tokiu būdu išmoka bus laikoma draudimo bendrovės ar Draudimo biuro nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama pinigų suma arba kita sutarta mokėjimo forma, skirta ne tik žalai asmeniui, turtui atlyginti, bet ir (ar) neturtinei žalai kompensuoti.
Įstatyme reglamentuojama, kad neturtinės žalos sąvokai priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl eismo įvykio metu padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
"Toks patikslinimas reikalingas, nes ES valstybėse irgi yra neturtinės žalos sąvoka. Taip pat neturtinės žalos sąvokos apibrėžimas yra ir šalies Civiliniame kodekse. Ir jeigu įvyktų nelaimingas įvykis, ir žmogus pareikalautų, kad jam būtų priteista neturtinė žala, tai teismai vis tiek vadovautųsi Civiliniu kodeksu. Tad, manau, sprendimas yra teisingas", - Eltai teigė A. Butkevičius.
Naujoji įstatymo redakcija parengta atsižvelgus į Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Įsigaliojus šiam įstatymui, išduotas draudimo polisas galios visose valstybėse, priklausančiose ES. Norint vykti į šalį ne Sąjungos narę, bet priklausančią žaliosios kortos sistemai, iš draudimo bendrovės šią kortą reikės įsigyti papildomai.
Nuo šiuo metu galiojančio įstatymo projektas pirmiausia skiriasi tuo, kad pagal ES reikalavimus didinamos šiuo metu galiojančios (30 tūkst. litų asmeniui ir 30 tūkst. litų transporto priemonei) draudimo sumos iki 500 tūkst. eurų asmeniui ir 100 tūkst. eurų transporto priemonei.
Kartu atsisakoma draudimo įmokų reglamentavimo, kadangi tai prieštarauja ES direktyvoms. Tokiu būdu draudimo įmonėms bus suteikta teisė pačioms nustatyti draudimo įmokų dydžius.
Be to, apsidraudusiojo asmens prašymu draudikas privalės atleisti šį nuo įmokų mokėjimo, tam laikotarpiui (ne trumpesniam kaip 1 mėnuo), kurį nebus naudojamasi transporto priemone. Tačiau tokiu atveju asmuo, apsidraudęs transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, turės pateikti draudimo įmonei pasižadėjimą nenaudoti transporto priemonės tą laikotarpį, nuo kurio bus atleistas nuo įmokų mokėjimo.
Naujoji įstatymo redakcija numato, kad Draudimo biure bus įsteigtas informacijos centras, kuris eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims kuo skubiau suteiks informaciją apie civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A. Butkevičiaus teigimu, priėmus naująją įstatymo redakciją, bus labiau užtikrintos eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų teisės bei sudarytos palankesnės sąlygos tvarkyti nuostolių atlyginimą, kai eismo įvykis įvyksta ne toje valstybėje, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs asmuo.
Naujosios įstatymo redakcijos įsigaliojimas numatytas nuo Lietuvos narystės ES dienos, t. y. nuo šių metų gegužės 1 d.
ELTA
