Per 100 mln. eurų vertės naująją gamyklą vysto tarptautinė investicinė VMG grupė, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir BRAITIN valdomas fondas „Baltic Industrial Fund II“, rašoma pranešime spaudai.
Gamykloje, pasitelkus suomių, vokiečių ir amerikiečių technologines linijas, bus gaminamas tvariai statybai skirtų konstrukcijų asortimentas: sluoksninė lukštų mediena (LVL), dvitėjinės sijos (I-joist), statybinės medžio drožlių plokštės.
Atidaromos gamyklos metiniai gamybos pajėgumai – 120 tūkst. kubinių metrų LVL, 15 mln. tiesinių metrų I-joist ir 200 tūkst. kubinių metrų statybinių medienos drožlių plokščių. Ateityje gaminių asortimentą ketinama plėsti.
Gamykloje pagamintą produkciją žadama parduoti vietos rinkoje, taip pat eksportuoti į Skandinavijos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir Vakarų Europos rinkas.
Sieks dalį produkcijos palikti Lietuvoje
„Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi didelį dėmesį skirti žaliosioms investicijoms. Todėl noriu pasidžiaugti, kad prie šių iniciatyvų prisideda ir atsakingas Lietuvos verslas. Tikiu, kad šioje gamykloje gaminamos tvarūs medienos gaminiai, pakeisiantys plieną ir betoną, sulauks paklausos ne tik Lietuvos statybų sektoriuje, bet ir bus konkurencingi ir į žaliąjį kursą orientuotoje Europos Sąjungos rinkoje“, – gamyklos atidarymo renginyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Europos Sąjungos žaliojo kurso komunikate teigiama, jog pastatai ES yra atsakingi už 35 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 32 proc. atliekų srautų.
Tradicinės statybinės medžiagų – plieno ir betono gamyba lemia apie 8 proc. CO2 emisijų pasaulyje.
Organinės statybinės konstrukcijos – naujojoje gamykloje gaminama inžinerinė mediena, lyginant su plieno ar betono konstrukcijomis, leidžia bent du kartus sumažinti CO2 emisijas.
Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad nuo 2024 m. visuose statomuose visuomeniniuose pastatuose organinės, tvarios medžiagos turės sudaryti bent 50 proc.
Atidarymo metu kalbėjęs gamyklos idėjos sumanytojas, vienintelis VMG grupės akcininkas ir investuotojas Sigitas Paulauskas, teigė, kad naujasis pramonės objektas bus ne tik impulsas regiono ekosistemai ir šalies eksporto rodikliams, bet ir stimulas šalies pramonės sektoriui fokusuotis į kur kas aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią produkciją.
„Kai prieš penkiolika metų prasidėjo šalies medienos perdirbimo sektoriaus klasterizacija, netrukome išvystyti globaliai konkurencingą baldų sektorių, atkreipusį didžiųjų rinkos žaidėjų dėmesį. Dabar turime istorinę galimybę paversti Lietuvą globaliu tvarios statybos konstrukcijų gamybos ir eksporto epicentru. Visgi vien pramonės tam nepakaks. Tam reikalingos sutelktos valstybės, mokslo, vystytojų, inžinierių, architektų ir kitų specialistų pastangos“, – pažymėjo S. Paulauskas.
Jo teigimu, dvi tokio tipo gamyklos veikia Skandinavijoje, trečioji – N. Akmenėje, tad paklausa rinkoje didelė.
„Globaliai konkuruoti kaina būtų lengviausias scenarijus. Mes rinksimės sudėtingesnį, tačiau tvaresnį kelią. N. Akmenėje kursime aukščiausios kokybės gaminius, kurių dalį jau esame sėkmingai sertifikavę Europos rinkose“, – sakė jis.
Tvarios statybos ir renovacijos medžiagų gamyba naujoje gamykloje rūpinsis UAB „VMG Lignum construction“, realizaciją rinkoje užtikrins UAB „VMG Lignum”, o šiai pramonės šakai reikalingas projektavimo ir inžinerijos kompetencijas teiks UAB „VMG Lignum Systems“.
Akmenės LEZ trys gamyklos per trejus metus
Tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla – trečiasis VMG grupės išvystytas pramonės objektas Akmenės LEZ, tačiau pirmasis – kartu su partneriais.
Rugpjūtį oficialiai veiklą pradėjo viena pajėgiausių Baltijos šalių regione korpusinių baldų gamykla „VMG Akmenės baldai“, į kurią investuota 82 mln. eurų ir per artimiausius metus bus sukurta iki 600 naujų darbo vietų.
Toje pačioje vietoje 2020 m. atverta viena didžiausių Europoje medienos drožlių plokštės gamykla, į kurią investuota per 150 mln. Eurų.
Iki 2025 m. Akmenės LEZ įgyvendinusi vystomus investicinius projektus, VMG grupė iš viso bus sukūrusi daugiau nei 1000 naujų darbo vietų, o bendra investicijų suma sieks per pusę milijardo eurų.
