Benamiai, darbo, maisto paieškoms ar aukoms prašyti pasirenkantys gražiausius Vilniaus kampelius, nedžiugina valdininkų akių. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad sostinės valdžia nusprendė per kelerius metus perkelti juos atokiau nuo miesto centro – į Naujosios Vilnios mikrorajoną.
Panašu, kad tokios kalbos ne iš piršto laužtos. Sostinės valdžia Naujojoje Vilnioje rengiasi kurti Vaikų trumpalaikės globos centrą ir Šeimos krizių centrą. Kalbama, kad benamiams ir elgetoms reikėtų įkurti Savarankiško gyvenimo namus. Kur tiksliai jie bus statomi, nežinoma, tačiau teigiama, kad gali būti pasirinktas Naujosios Vilnios mikrorajonas, kuriame žemė kelis kartus pigesnė nei Vilniaus mieste.
Toks sprendimas, panašu, daugelio nestebintų. Prieš kelerius metus šalies valdžia planavo čia perkelti šalia prabangiausios Vilniaus gatvės – Gedimino prospekto esantį Lukiškių kalėjimą. Rajono detaliuosiuose planuose buvo netgi numatytas 5 ha valstybinės žemės sklypas įkalinimo įstaigos statybai. Tuomet viskas baigėsi kalbomis – tokiam planui aktyviai pasipriešino Naujosios Vilnios gyventojai.
Apie galimo vadinamojo geto kūrimą prabilę visuomeninių organizacijų atstovai pabrėžė, kad šiame mikrorajone jau yra Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kurioje neretai tenka gydyti benamius. Yra įkurti benamiams skirti nakvynės namai, o neseniai atsirado ir antroji labdaros valgykla. Infrastruktūros pradžia, galima sakyti, jau yra.
Pasakoja benamiai
Kad yra tekę girdėti apie sostinės valdžios planus įstaigas, skirtas benamių integracijai į visuomenę, įkurti Naujojoje Vilnioje, neslepia ir Vilniaus „Carito“ atstovai. „Carito“ Benamių dienos centro koordinatorė Sigita Urbonaitė pasakojo, kad apie tai jai pranešė Dienos centro lankytojai. „Dalis benamių džiaugiasi, kad galės gyventi geriau nei nakvynės namuose, kiti neslepia, kad taip sumažėtų jų nuolat dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto kaupiamos skolos – pasakojo S. Urbonaitė. – Tačiau yra tokių, kurie nesirengia naudotis naujomis paslaugomis, nes miesto centre, anot jų, daugiau galimybių rasti padienį uždarbį ar nuolatinį darbą.“
Anot koordinatorės, kalbos apie tokius miesto valdžios planus stebina, nes tarptautinė praktika – kitokia. „Paryžiuje visos įstaigos, teikiančios pagalbą benamiams ir skirtos jų integracijai, yra mieste, netoli centro. Ir tai nieko nestebina, nes visi suvokia, kad taip turi būti“, – pasakojo pašnekovė.
Neturėtų iškelti
„Mieste dažniausiai pastebimi tie benamiai, kurių išvaizda nedžiugina akių, kurie yra apsvaigę, prašo išmaldos. Tokie žmonės tampa problema. Tačiau niekas nepastebi švariai apsirengusių, tvarkingų benamių – niekas net neįtaria, kad jie gal jau ne vienus metus gyvena nakvynės namuose“, – teigė Vilniaus „Carito“ Nakvynės namų vadovė Aurelija Dzedzevičiūtė.
Anot jos, reprezentacinės miesto vietos, centras daugeliui benamių nuo seno yra viena populiariausių ir patogiausių vietų laikui leisti. Neretai jie čia randa ir kitų užsiėmimų – renka butelius, skardines, kai kurie prašo išmaldos kavinėse, iš turistų. „Dėl šios priežasties nakvynės namai ir kitos būtinąsias paslaugas teikiančios įstaigos neturėtų būti toli nuo benamių lankomų vietų, – sakė A. Dzedzevičiūtė. – Neramu, kad problema nesprendžiama, o tik siekiama nustumti ją iš miesto centro į tolesnius mikrorajonus.“
Problema išnyks?
„Kas nutiks, jeigu vietos bendruomenė ims piktintis, kad jų kaimynystėje sutelkta tiek daug paslaugų socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms? Gali būti, kad visas šias įstaigas iškels dar toliau, gal net už miesto ribų,– aiškino „Carito“ Nakvynės namų vadovė. – Benamių problema taip nebus išspręsta, greičiau taps nematoma.“
Pasak A. Dzedzevičiūtės, į vieną vietą perkėlus didelę dalį socialinių paslaugų, skirtų socialinės rizikos grupės žmonėms, būtų galima išvengti didžiulių benamių įsiskolinimų, sukauptų važinėjant viešuoju transportu be bilieto. „Tačiau iškeldinimas toli nuo miesto centro, kuriame yra ir daug kitų reikalingų įstaigų, benamius vers dar labiau naudotis viešuoju transportu“, – sakė ji.
Benamių nenorėtų
Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuška tvirtino negirdėjęs kalbų apie savivaldybės norą perkelti į jo prižiūrimą mikrorajoną benamiams paslaugas teikiančias įstaigas. „Ir gyventojai nebuvo atėję skųstis, neteko girdėti priekaištų“, – stebėjosi jis.
Bandydamas išvardyti priežastis, kodėl Naujoji Vilnia nuolat tampa rajonu, į kurį norima perkelti problemines įstaigas, seniūnas dvejojo: „Sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad čia yra laisvų pastatų, gal dėl to, kad mažesnė nuomos kaina.“
J. Gridiuška nenori, kad į Naująją Vilnią būtų perkeltos įstaigos, teikiančios paslaugas benamiams. „Nenorėčiau net pats asmeniškai, kad jie būtų netoliese. Benamiai nepuošia mikrorajono ir daro neigiamą poveikį aplinkiniams“, – sakė jis.
Geto nekurs
Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Vilma Šilalienė tvirtino, kad kalbos apie kuriamą vadinamąjį benamių getą Naujojoje Vilnioje – gandai. „Tai nugirsta informacija apie kitus projektus, kurie yra vykdomi tame mikrorajone. Pavyzdžiui, Savarankiško gyvenimo namų projektas tėra idėja. Apie vietą, kur jie turėtų atsirasti, dar nesame kalbėję“, – piktinosi moteris.
V. Šilalienė patvirtino, kad į Naująją Vilnią rengiamasi perkelti sostinės centre esantį Vaikų trumpalaikės globos centrą. „Turime Europos Sąjungos patvirtintą projektą. Skirtas finansavimas, kad Naujojoje Vilnioje esantys apleisti pastatai būtų renovuoti ir ten perkelti šie globos namai. Dabartiniai Vaikų trumpalaikės globos namai netenkina poreikio“, – aiškino pašnekovė.
Greta bus kuriamas Šeimos krizių centras. Jame šeimos, kurių vaikai perduoti valstybės globai, galėtų gauti specialistų konsultaciją. „Apie jokius getus ir benamių perkėlimą į Naująją Vilnią nekalbama“, – sakė V. Šilalienė.
FAKTAI: benamiai Vilniuje
Tikslių duomenų nėra, tačiau, V. Šilalienės vertinimu, Vilniaus mieste gali būti apie 300 benamių.
Vilniaus savivaldybės lėšomis sostinėje veikia treji nakvynės namai, skirti benamiams.
Vilniuje benamiams teikiamos nemokamo maitinimo, nakvynės, prausimosi ir drabužių pasikeitimo paslaugos.
Savivaldybės vykdytos apklausos duomenimis, elgetauti norėtų nustoti apie 60 proc. apklaustų benamių.
Remiantis vykdytos apklausos rezultatais teigiama, kad 62 proc. benamių ir elgetaujančių asmenų yra darbingo amžiaus.
