Jeigu vilkaviškietė Ineta Dzinguvienė (28 m.) savo naujagimį sūnų 2010-ųjų balandį būtų nužudžiusi gyvendama Lietuvoje, šiandien ji nebūtų vadinama mirtininke, įkalinta iki gyvos galvos. Būtent toks teismo nuosprendis šiai vaikžudei 2011 metais buvo paskelbtas Škotijoje. O Kauno apygardos teismas savo nuosprendžiu, prieš kelias savaites paskelbtu šiai vaikžudei už analogišką nusikaltimą Lietuvoje, įvykdytą 2009-ųjų balandį, įrodė, kad Lietuvoje naujagimis yra „pigesnis“.
Bausmių „aritmetika“
15 metų nelaisvės. Tokią bausmę vaikžudei I. Dzinguvienei, apie kurią ne kartą plačiai pasakota ir „Akistatoje“, skyrė teismas už 2009 metais Vilkaviškyje nužudytą dukrelę Pauliną. Šiai gimdytoja leido gyventi vos 3 paras – kol kartu su išnešiota, sveika, gražia naujagime po gimdymo gulėjo Marijampolės ligoninėje, kol iš ligoninės mažylę išsinešė aprėdytą labdaros drabužėliais, nes pati auginti nesiruošė. Taigi galima sakyti, kad I. Dzinguvienė Lietuvoje nuteista tik formaliai, nes vis tiek ji jau pasiųsta kalėti iki gyvos galvos už naujagimio sūnelio Pauliaus nužudymą Škotijoje.
Yra manančiųjų, kad vaikžudysčių Lietuvoje tikrai sumažėtų, jeigu už tokį nusikaltimą teismai taikytų kalėjimo iki gyvos galvos bausmę, kaip ir yra numatyta pati griežčiausia bausmė mūsų Baudžiamajame kodekse (BK) už savo šeimos nario nužudymą. Iki šiol tokia bausme Lietuvoje už dviejų savo vaikų nužudymą yra nuteista tik vienintelė kelmiškė Alma Bružaitė (40 m.). Tiesa, ir pačių nusikaltimų, kai motina nužudo jau ūgtelėjusį savo vaiką, Lietuvoje būna retai. Daug dažniau vaikžudėmis tampa savo naujagimius nužudžiusios motinos. Jeigu įrodoma, kad toks nusikaltimas įvykdytas dėl gimdymo nulemtos būsenos, kaltininkės laukia kur kas švelnesnė bausmė – iki 5 metų nelaisvės. Bet teismų praktika rodo, jog tokiais atvejais bausmė nelaimingajai būna dar švelnesnė – tik areštas. Jeigu įrodoma, kad gimdyvė buvo sveika, kai tyčia atsikratė savo naujagimio, mūsų teismai pastaruoju metu skiria 8-15 metų laisvės atėmimą.
O Škotijos teismai rėžė iš peties – už naujagimio nužudymą lietuvei, specialistams nenustačius jos pašlijusios psichikos būklės, skyrė kalėjimą iki gyvos galvos. Net ir už vieną pražudytą vaikelį, nes dėl antro naujagimio nužudymo tada dar nebuvo patvirtinta I. Dzinguvienės kaltė, o pati ji buvo dar išvis neteista ir gana palankiai charakterizuojama trijų mažamečių mama. Tokį griežtą nuosprendį škotų teismai lietuvei paskyrė turbūt dėl to, kad Škotijoje tokie nusikaltimai yra itin reti, sukeliantys didžiulį šoką. Lietuvoje – jau kone įprastas reikalas.
Tris augino, du nužudė
Priminsime, kad su vyru Vilkaviškyje, sodo namelyje, 3 vaikus auginusi I. Dzinguvienė buvo laikoma normalia mama, apie ją jokių neigiamų faktų neturėjo nei policija, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius. Bet 2010-ųjų balandį vilkaviškietė žaibiškai išgarsėjo, kai škotų žiniasklaida pranešė, jog prieš keletą mėnesių pas vyrą į Škotiją su vaikais atvykusi Ineta ligoninėje pagimdė sūnelį ir po paros jį namie uždusino.
Škotiją sudrebinęs įvykis buvo gana greitai atskleistas. Jau pirmosiomis tyrimo dienomis paaiškėjo, kad Dzingų sodo namelyje Vilkaviškyje naujieji šio būsto šeimininkai, tvarkydami palėpę, čia aptiko apdulkėjusį, bet naują lagaminą, todėl jo neišmetė, o atidarė. Tai, ką žmonės išvydo, sukėlė siaubą – lagamine, iš kurio sklido dvokas, buvo į polietileninį maišelį įkištas naujagimės lavonėlis. Netrukus buvo nustatyta, kad naujagimė buvo uždusinta, ir įtarta, kad tai buvo ketvirtas I. Dzinguvienės vaikelis, gimęs 2009-ųjų balandį, o aptiktas tik lygiai po metų, po skandalo Škotijoje domintis Dzingų gyvenimu Lietuvoje.
Naujagimės Paulinos nužudymo tyrimas galėjo įsilinguoti tik po to, kai I. Dzinguvienė buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos už penktojo savo vaikelio Pauliaus nužudymą. Po kurio laiko „mirtininkė“ buvo pargabenta į Lietuvą ir įkurdinta už lietuviškų grotų, kol jai bus paskelbtas kitas teismo nuosprendis.
Tikėtasi, kad I. Dzinguvienė, būdama sveiko proto moteris, bent teisme paaiškins, kas paskatino ją griebtis vaikžudysčių, tačiau mažakalbė teisiamoji tikino negalinti paaiškinti, kodėl taip padariusi. Tiesa, savo kaltę ji pripažino ne iš karto, bet pripažinusi teisme netgi atsiprašė.
Priežastis tik spėjama Kadangi nepaaiškėjo mažosios Paulinos nužudymo priežastis, ją galima tik spėti. Teismas patikėjo, kad I. Dzinguvienės sutuoktinis Arūnas apie jos nėštumą nieko nežinojo. Į teismo posėdžius vyras neatvyko – esą gyvena Škotijoje, prižiūri 3 savo vaikus ir neturi ką naujo pasakyti. Kai Inetos advokatė marijampolietė Audronė Neniškienė paprašė iškviesti A. Dzingų į teismą, netrukus pati teisiamoji sutiko, kad jis byloje nedalyvautų. Teismui to pakako, ir A. Dzingus tebeliko tik liudytoju, nors minėta advokatė tikino negalinti patikėti, jog kartu gyvenantis sutuoktinis gali nesuprasti, kad jo žmona tuoj gimdys.
Tačiau Ineta teigė melavusi vyrui ir priežastį, dėl kurios ji tuokart važiavusi gultis į Marijampolės ligoninę – esą dėl kažkokios ligos, o ne dėl gimdymo. Be to, atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad nužudytoji Paulina – ne A. Dzingaus dukra.
Čia turbūt ir gali slypėti pagrindinė žiaurios vaikžudystės paslaptis. O kadangi 2009 metais I. Dzinguvienės įvykdytas nusikaltimas tuokart liko neatskleistas, tai šiai moteriai lygiai po metų, tik jau Škotijoje, turbūt buvo jau lengviau ryžtis antram tokiam nusikaltimui.
Tad kokia ji, du naujagimius nužudžiusi jauna moteris? Grubi? Akiplėša? Negailestinga? Abejinga? Alkoholyje paskandinusi sveiką protą? Skurdo iškankinta daugiavaikė mama? Kaip nebūtų keista, I. Dzinguvienės advokatė A. Neniškienė viską, kas čia išvardinta, paneigė. „Tylenė, vieniša, išgyvena dėl įvykdytų nusikaltimų, kalba apie Škotijoje likusius savo vaikus ir jų ilgisi, todėl nori kuo greičiau būti sugrąžinta atgal į Škotijos kalėjimą, arčiau savo atžalų“, – pasakojo advokatė. Ji teisme prašė I. Dzinguvienę nuteisti pačia švelniausia bausme, kokią anksčiau neteistoms vaikžudėms numato mūsų BK. O teisiamąją kaltinęs prokuroras prašė skirti vaikžudei 18 metų įkalinimo bausmę.
Beje, Škotijoje iki gyvos galvos kalėti nuteista I. Dzinguvienė, kalėjime pagyvenusi 15 metų, pagal tos šalies įstatymus turės teisę malonės prašymu kreiptis dėl paskirtosios bausmės sušvelninimo, galbūt net dėl lygtinio paleidimo.
Griežčiau – po 2009-ųjų
Visai neatmestina, kad lietuvės Škotijoje po 15 metų bus pasigailėta. Mat gailestinga yra ir Lietuvos Temidė. Štai neseniai Lietuvos apeliacinis teismas pamalonino Jurbarko krašto gyventoją Renatą Lukoševičienę (23 m.), prieš 3 metus savo sodybos lauko tualete Šilaitynės kaime pagimdžiusią sveiką dukrelę ir tuoj pat įmetusią ją į fekalijas tualeto duobėje. Mažylė netrukus mirė sušalusi.
Kauno apygardos teismas šiai vaikžudei buvo skyręs 10 metų kalėti, bet Apeliacinis teismas nutarė, kad ši bausmė per griežta, ir sutrumpino ją 2 metais. Tokį sprendimą labiausiai lėmė tai, kad vaikžude R. Lukoševičienė tapo būdama labai jauna – vos 20 metų, jau augindama pirmagimį savo sūnelį, su kuriuo ją iki šiol sieja stiprus ryšys. Vis dėlto vaikučiui teks augti be mamos, nes Apeliacinio teismo nuosprendis kalėti 8 metus įsiteisėjo vos jį paskelbus.
Dar gailestingesnė Lietuvos Temidė prieš porą metų buvo Priekulės (Klaipėdos r.) gyventojai Nerijai Barkauskienei (30 m.). Už tai, kad ji lauko tualete pagimdė kūdikį, o netrukus jį užkasė darže, teismas paskyrė tik 5 metų nelaisvės bausmę. Švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę teismas skyrė dėl to, kad N. Barkauskienė tuo metu augino 3 mažamečius vaikus. Vaikžude moteris tapo, anot jos pačios, dėl savo neištikimybės vyrui, kai tai norėjo nuslėpti.
Tokių atvejų, kai vaikžudėms teismas skyrė itin švelnią bausmę (3-5 metus kalėti), anksčiau būta ir kituose Lietuvos rajonuose. Tik galima pastebėti, kad kiek griežtesnės teismo bausmės vaikžudėms pradėtos skirti po to, kai 2009-ųjų gegužės pradžioje Klaipėdoje, konteineryje prie daugiabučių, buvo aptikti išmesti negyvi dvynukai. Po ilgo tyrimo buvo nustatyta, kad naujagimių sūnelių atsikratė klaipėdietė Viktorija Filiponenko (27 m.). Teismui pavyko įrodyti, kad gimdyvė kalta tik dėl vieno kūdikio nužudymo, o kitas miręs pats. Už tai V. Filiponenko šiuo metu atlieka 10 metų nelaisvės bausmę.
Beje, bene tik tada, kai buvo pradėta teisti V. Filiponenko, atkreiptas dėmesys, jog bendrame vaikžudžių paveiksle, jeigu toks būtų kuriamas, atsirastų nauja detalė: tokios nusikaltėlės – nebūtinai tik apsileidusios, netvarkingos, neišvaizdžios, kompleksuotos moterys. Naujoji vaikžudžių karta – savo išvaizdą puoselėjančios, simpatiškos moterys. „Jos turbūt save myli labiau negu vaikus, kuriuos laiko tik daiktais – trukdančiais, nereikalingais, – spėjo advokatė A. Neniškienė. – Labai liūdna, kad sparčiai nukainotos tikrosios gyvenimo vertybės.“
Tik faktai:
Gali būti, kad juodasis šių metų vaikžudžių sąrašas pradėtas įvykiu Kelmės rajone – sausio 9-osios rytą Kušleikių kaimo (Pakražančio sen.) gyventojai Pievų gatvėje esančiuose laukuose aptiko naujagimės lavonėlį.
Kūnelis tarp dirvos vagų buvo užverstas bulvių lupenomis – bandytas paskubomis slėpti.
Netrukus pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė netolimos vietovės gyventoją R. G. (34 m.), bet ar ji tikrai yra rastos negyvos naujagimės motina, dar oficialiai atsakys ekspertai.
Iškart po įvykio pareigūnai dar negalėjo pasakyti, ar naujagimė buvo kriminalinio nusikaltimo, ar nelaimingo atsitikimo auka.
Irena ZUBRICKIENĖ
