Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) pirmadienį sutarė kol kas nepripažinti naujosios palestiniečių vienybės vyriausybės, kurioje dirba Vakarų remiami nuosaikių pažiūrų politikai ir radikalūs islamistai.
Vis dėlto JAV ir ES neatmetė galimybės ateityje palaikyti kontaktus su šia vyriausybe, jei palestiniečių administracijoje dominuojantis islamistų judėjimas "Hamas" įvykdys reikalavimus dėl taikos su Izraeliu.
Tačiau šią galimybę aptemdė pirmadienio incidentai, kai "Hamas" ginkluotas sparnas prisiėmė atsakomybę už izraeliečio nužudymą netoli Gazos Ruožo, o Egiptas paskelbė sulaikęs "Hamas" aktyvistą, kuris planavo mirtininko išpuolį Izraelyje.
Po pustrečios valandos trukusių derybų Vašingtone aukščiausio rango Jungtinių Valstijų ir Europos diplomatai patvirtino savo ankstesnę poziciją, kad Izraelio teisės egzistuoti pripažinimas ir smurto atsisakymas yra privalomos sąlygos, kad būtų atnaujintas prieš metus sustabdytas pagalbos tiekimas ir pripažinta naujoji palestiniečių vyriausybė.
Be to, JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) susisiekė su kolegomis ES, Jungtinėse Tautose (JT) bei Rusijoje ir aptarė problemas, susijusias su naujuoju palestiniečių kabinetu, kurį praėjusią savaitę suformavo Vakarų remiamo prezidento Mahmoudo Abbaso (Mahmudo Abaso) pasaulietinis judėjimas "Fatah" ir islamistų judėjimas "Hamas".
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Seanas McCormackas (Šonas Makormakas) sakė, kad taikos tarpininkai, vadinamasis Artimųjų Rytų diplomatinis ketvertas, artimiausiu metu, galbūt jau antradienį, paskelbs bendrą pareiškimą dėl palestiniečių vyriausybės.
"Turiu pasakyti, kad ši vyriausybė ne visiškai laikosi principų", kuriuos išdėstė tarptautinis "ketvertas", sakė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) po susitikimo su C.Rice ir Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).
Naujoje koalicinėje vyriausybėje dominuojantis judėjimas "Hamas", šeštadienį paskelbęs savo veiklos programą, neįvykdė visų jam keliamų sąlygų, tačiau sutiko gerbti ankstesnius taikos susitarimus tarp M.Abbaso ir Izraelio. Tokia pozicija, kaip teigia palestiniečiai, iš esmės prilygsta žydų valstybės pripažinimui.
Nuosaikių pažiūrų M.Abbasas, kurį Jungtinės Valstijos ir Izraelis vadina "taikos partneriu", prašė tarptautinį "ketvertą" atsižvelgti į tai, kad buvo suformuota vienybės vyriausybė, ir atnaujinti pagalbos tiekimą palestiniečiams, tačiau nesėkmingai.
"Mūsų nuomone, to nepakanka", - sakė aukšto rango JAV pareigūnas, paprašytas tai pakomentuoti.
C.Rice taip pat išreiškė nerimą dėl ministro pirmininko iš "Hamas" Ismailo Haniyos (Ismailo Hanijos) pareiškimo, kuriame dar kartą pabrėžiama palestiniečių "teisė priešintis" Izraelio okupacijai.
"Neketinu užsiimti žodžių "teisė priešintis" interpretacija, tačiau, mano nuomone, kalbos apie "visas įmanomas pasipriešinimo formas" nežada nieko gera", - sakė ji.
ES užsienio ryšių ir Europos kaimynystės politikos komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner) atmetė prielaidas, kad Vašingtonas laikosi griežtesnės pozicijos, nei kiti Vakarų partneriai.
"Ketvertas" patvirtino tai, ką aš visuomet sakiau. Be to, vertinsime vyriausybę pagal jos darbus", - sakė ji agentūrai AFP Vašingtone.
Nors amerikiečiai ir europiečiai atsisakė atšaukti metus trunkančią palestiniečių ekonominę ir diplomatinę blokadą, kuri prasidėjo, kai į valdžią atėjo "Hamas", jie pabrėžė, kad gali pakeisti savo poziciją, reaguodami į pozityvius naujosios palestiniečių vadovybės veiksmus.
"Svarbiau yra tai, ką jie daro, o ne tai, apie ką kalba", - sakė J.Solana.
S.McCormack savo ruožtu pridūrė: "Mes stebėsime, ką jie daro ir ką kalba".
