Ši visą pasaulį neseniai apskriejusi istorija nutiko Jungtinėje Karalystėje. Septynerių metų dukrelės Becca Graham tėvai Callumas ir Heather nusprendė ištraukti du jos pieninius dantis ir patalpinti į saugyklą, rašo portalas Dailyrecord.co.uk. O kuo tai susiję su kamieninėmis ląstelėmis?
Bekkos tėvas Kallumas pagal profesiją yra odontologas, tad medicina niekada nebuvo svetima sritis. Tačiau jį domino ne tik profesinės medicinos žinios, bet ir naujausi biotechnologijų pasiekimai. Ypač daug vilčių Kallumas siejo ir vis dar sieja su kamieninėmis ląstelėmis – nors dabar šios ląstelės jau gana plačiai taikomos gydant kraujo lygas, tačiau ateityje išgydomų ligų įvairovė turėtų dar išaugti. Medikai ir mokslininkai tikisi, kad jau netolimoje ateityje bus įveikiamos ir tokios ligos, kaip cukrinis diabetas, nugaros ir galvos smegenų traumos, kepenų negalavimai ir t. t.
Tad nieko keista, kad dar prieš gimdymą Bekkos tėvai sutarė į kamieninių ląstelių banką padėti ląsteles iš naujagimės virkštelės kraujo. Deja, ne visada gyvenimas vyksta taip, kaip suplanuota – gimdymas nebuvo lengvas, prireikė aktyvios medikų pagalbos ir dėl to gydytojai tiesiog nespėjo laiku paimti virkštelės kraujo.
Tad nors virkštelės kraujas buvo prarastas negrįžtamai ir tėvai labai nusiminė, tačiau jiems liko dar viena galimybė – vaiko pieniniai dantys. Nors kamieninių ląstelių ten gerokai mažiau nei virkštelėje, tačiau sulaukę patvirtinimo iš specialistų, kad iš principo įmanoma ir iš dantų surinkti kamieninių ląstelių, tėvai nusprendė iš rankų neišleisti bent jau šios galimybės, nors tuo metu dar nė vienas kamieninių ląstelių bankas nesaugojo vaikiškų dantų.
Žinoma, žaloti vaiko niekas neketino, tad kantriai sulaukė to momento, kai dukrelės pieniniai dantys ėmė klibėti. Nelaukdamas, kol jie iškris ir galbūt pasimes, tėtis pasisodino dukrelę į dantisto krėslą ir nuskausminęs lengvai juos išrovė. Vėliau nuo dantų pašalino pulpą, o juos pačius pridavė į kamieninių ląstelių banką.
Jei jų niekam neprireiks, čia dantys bus saugomi mažiausiai 30 metų, o reikalui esant šis terminas bus ir toliau pratęstas. Taip Bekka tapo vienu iš pirmųjų vaikų, kurių dantukai nukeliavo ne dantų fėjai, o kamieninių ląstelių bankui.
Beje, mergaitė labiausiai dėl to ir jaudinosi. Pati dantų ištraukimo procedūra didesnio streso nesukėlė, bet nerimas dėl dantų fėjos atsirado. „Aš parašiau laišką, kuriame viską paaiškinau dantų fėjai, o ji kaip atsakymą man atsiuntė £5“, – žurnalistams pasakojo mergaitė, paklausta apie operaciją.
Ar vertos tokios Bekkos tėvų pastangos ir investicijos? Nors šiuo metu nėra tiksliai aišku, kur ir kaip tie dantys bus panaudojami, visgi Kallumas įsitikinęs, kad tikrai taip. „Šiuo metu nėra sukurta individualių gydymo metodikų, tačiau ateityje tai pasikeis. Mes džiaugiamės, kad sugebėjome tavo vaikui padaryti tokią dovaną ateičiai. Kas žino, kas nutiks po 10, 20 ar 30 metų? Ji galės pasinaudoti šiomis kamieninėmis ląstelėmis tada, kada jų prireiks“, – žurnalistams pasakojo Kallumas.
Kallumas neabeoja – jei dar susilauks ir daugiau vaikų, pirmiausia į banką bandys išsaugoti jų virkštelės kraujo ląsteles, o jei to dėl kokių nors priežasčių nepavyks padaryti, vėlei saugos pieninius dantukus.
Jungtinės Karalystės mokslininkai jau anksčiau oficialiai pripažino, kad vaikų pieniniai dantys yra kamieninių ląstelių šaltinis. Tiesa, jų pobūdis šiek tiek skiriasi nuo virkštelės kraujo kamieninių ląstelių, tačiau jau dabar dantų ląstelės sėkmingai pritaikomos dantų kaulų regeneracijai bei periodonto ligoms gydyti, tačiau tikimasi, kad tolesni tyrimai parodys ir žymiai platesnį jų pritaikymo spektrą.
Mokslininkams įrodžius, kad ir pieniniai dantys yra kamieninių ląstelių šaltiniai, kai kurie religingi Jungtinės Karalystės mokslininkai ėmė pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėti, kad tai neabejotinai Dievo dovana žmonijai – susirinkai iškritusius pieninius dantis ir jau turi kamieninių ląstelių atsargą.
Kad ir kaip ten būtų, įsibėgėjantis kamieninių ląstelių bumas nežada sustoti. Belieka sulaukti, kol mokslininkai praktikoje įgyvendins skelbiamų tyrimų rezultatus ir jau netrukus džiaugsimės naujosios eros medicina, kur neįveikiamų ligų tiesiog neliks. O tuomet vienas iš svarbiausių dalykų bus turėti ir nepritrūkti kamieninių ląstelių atsargų. Štai tada jau gali prireikti ir virkštelės kraujo, ir dantukų ar kitų jaunų ir gydymui efektyvių ląstelių.
Mokslininko komentaras
Mokslų daktaras, odontologas Andrius Surovas
Dantų kamieninės ląstelės nėra naujas dalykas. Jas suaugusio žmogaus dantų pulpoje („nerve”) aptiko Songtao Shi ir Stan Gronthos ir 2000 metais paskelbė spaudoje. Tie patys mokslininkai 2002 metais aptiko ir aprašė kamieninės ląsteles iškrentančiuose vaikų pieniniuose dantyse. Atradėjai jas pavadino SHED (stem cells from human exfoliated deciduous teeth). Nuo tada šios ląstelės aktyviai tiriamos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Palyginti su suaugusių žmonių kamieninėmis ląstelėmis (kaulu čiulpų, riebalų ar dantų pulpos), vaikų pieninių dantų ląstelės yra gerokai jaunesnės, todėl jos gali greičiau ir ilgiau daugintis – kuo ląstelės jaunesnės, tuo jų savybės geriau tinka gydyti įvairias ligas. Pasaulyje atliekami tyrimai siekiant šias ląsteles panaudoti reumatiniams susirgimams gydyti, nervinio audinio regeneracijai bei kitoms ligoms gydyti.
Tačiau, kol kas patvirtintas pieninių dantų kamieninių ląstelių gydymo metodas yra taikomas tik Kanadoje – mezenchiminių kamieniniu ląstelių naudojimas transplantacijos atveju, siekiant sumažinti atmetimo reakciją. Visi kiti dantų kamieninių ląstelių gydymai yra eksperimento stadijoje ir pacientų dalyvavimas juose išskirtinai savanoriškas. Mokslininkai tikisi, kad netrukus bus sukurti ligų ir traumų gydymo būdai, naudojantys būtent dantų ląsteles. Todėl vaikų tėvai, nusprendę saugoti kamienines ląsteles specialiuose bankuose, vaikams suteikia neregėtas galimybes – jie užšaldo ląsteles jaunas, tokias, kokias jų atžalos turi vaikystėje. Specializuoti pieninių dantų ląstelių bankai jau įsteigti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje bei kitose šalyse.
Lietuvoje pieninių dantų kamieninės ląstelės dar tik tiriamos Inovatyvios medicinos centre, tačiau kol kas niekur nėra saugomos dėl pacientų – šiuo metu Lietuvoje veikia tik virkštelės kraujo kamieninių ląstelių bankas. Atliekami eksperimentai siekiant išsiaiškinti dantų ląstelių esmines funkcijas bei galimybes paversti jas nervinėmis, kremzlinėmis ar kitokiomis ląstelėmis. Yra planuojama įsteigti Kaune ląstelių banką, kuriame būtų saugomos pieninių dantų kamieninės ląstelės.
