Po Lietuvoje nuvilnijusios populiarios slaptųjų draugijų tematikos romanų bangos, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla siūlo žymaus rašytojo, žurnalisto Klaus-Rüdiger Mai istorinę studiją „Slaptosios draugijos: mitai, valdžia ir tikrovė“, kurioje skaitytojai atras ne pramanus ar spekuliacijas slaptųjų draugijų veiklos, galios ir įtakos tema, o istorinius faktus, konkrečias asmenybes, jų ryšius su slaptosiomis draugijomis bei kitas neišgalvotas įdomybes, parašytas lengvu, įtraukiančiu stiliumi.
Šioje studijoje (iš vokiečių kalbos vertė E. Tautkutė) informatyviai ir intriguojančiai rašoma apie daugelio slaptųjų draugijų veiklą ir ypatumus, ritualus ir simbolius. Iliuminatai, prieure de Sion, laisvieji mūrininkai (masonai), Opus Dei, Skull and Bones – tai dar ne visos draugijos, kurių veikla ir siekiai analizuojami knygoje. Slaptųjų draugijų nariai, norėdami paveikti istorinių įvykių eigą, dažnai įsipainiodavo į sąmokslus ir skandalus, o knygos asmenvardžių rodyklėje įtrauktos tokių šiuolaikinių garsių visuomenės veikėjų, kaip Silvio Berlusconi ar George Bush, pavardės. Istorinių asmenybių šioje studijoje apstu, atrodo, kad istorija visais laikais buvo rašoma vienokiais ar kitokiais ryšiais su slaptosiomis draugijomis susijusių asmenybių, veikusių tiek politikoje, tiek kultūroje.
Studijos „Slaptosios draugijos: mitai, valdžia ir tikrovė“ autorius K.R. Mai (g. 1963) lietuviams geriausiai žinomas kaip knygos „Vatikanas“ autorius. Pasaulyje Mai'us vertinamas kaip rašytojas, žurnalistas, Michailo Gorbačiovo ir popiežiaus Benedikto XVI biografas. Galbūt baigtos germanistikos, istorijos ir filosofijos studijos pastūmėjo autorių gilintis į miglotas, neretai sąmoningai mitais ir legendomis apipintas istorijos sritis.
„Slaptosios draugijos nėra tuščiagarbis pokštas ar geranoriškas maskaradas, nes jos iššaukė arba palaikė pasaulinę istoriją veikusius įvykius. Šių organizacijų ritualai kartais gali priversti kreivai šyptelti, tačiau to tikrai nesulaukia jų darbai.
Slaptosios draugijos visada susikuria pasaulį, priešingą netobula laikomai dabarčiai, kurią būtina pakeisti. Todėl tikrieji sąmokslai, sąmokslo teorijos ir sąmokslais paremtos legendos yra viena nuo kitos neatskiriamos dalys: dar besikuriant slaptajai draugijai – tikrąja to žodžio prasme prisiekiančiųjų bendruomenei – sąmokslas tampa esminiu ir lemiamu grupės išrinktųjų, kurie turi šią paslaptį saugoti, požymiu.
Kas yra Opus Dei: slaptoji draugija, sekta ar paprasčiausias krikščionių ordinas? Kas yra Al-Qaeda: slaptoji draugija ar islamo teroristinė organizacija? Kas yra Sicilijoje krikštą gavusi Cosa Nostra: kriminalinė grupuotė ar slaptoji organizacija? O kaip ten su Prieure de Sion, Siono brolija, kuri, ir tai yra įrodyta, iš tiesų niekada neegzistavo, o buvo paprasčiausiai išgalvota.
Ir šiandien vargu ar įmanoma atskirti slaptąją organizaciją nuo socialinio tinklo. Kaip galima pavadinti Busho valdžios pamatus: neokonservatizmu, socialiniu tinklu, „think tank“ idėjų kalve ar slaptąja draugija? Norint suprasti, kaip šiandien užkulisiuose, kitaip tariant demokratijos rūsiuose, daroma politika, verta eiti šio klausimo pėdsakais ir provokuojant klausti, ar dabartinė demokratija galiausiai tėra paslėpto ir mums nesuprantamo pasaulio naudojamas paviršius? Ar laisvė ir autonomija nėra tik graži sielos saviapgaulė ir ar mes iš tiesų nesame vien tik šachmatų figūros didžiųjų žaidėjų, esančių antrame plane, rankose?“ – tokie klausimai keliami istorinėje studijoje.
