Įvertinę Europos Sąjungos šalių patirtį, ekspertai siūlo lengvuosius automobilius apmokestinti pagal tai, kiek pagal gamintojo deklaraciją automobilis išmeta anglies dvideginio ir kietųjų dalelių. Automobiliui senstant mokestis nesikeistų. Benzininiams automobiliams mokestis siūlomas iki 160 € per metus, o dyzeliniams - iki 300 €. Taigi už vidutinę, 2 litrų variklį turinčią benzininę mašiną, tektų mokėti apie 60 €, o už dyzelinę – apie 90 €.
„Didesnis tarifas taikomas dyzeliniams automobiliams, nes jie teršia daugiau kietosiomis dalelėmis. Jos kenksmingos žmogaus sveikatai. Iš tarptautinės patirties matyti, kad ir Londone yra sprendimai riboti dyzelinių automobilių įvažiavimą“, - sako tyrimo autorius Edvinas Bulevičius.
Ekspertai mokestį už automobilių taršą ragina rinkti kartu su civilinės atsakomybės draudimu arba atliekant techninę apžiūrą. Naujojo automobilių mokesčio siūlymus Lietuvai autorius parengė pagal Švedijos ir Jungtinės Karalystės patirtį. Tik patys mokesčio dydžiai siūlomi atsižvelgiant į mūsų perkamąją galią. Tačiau daugumai vairuotojų ir iki šimto eurų siekiantis mokestis atrodo per didelis ir tiek mokėti sutiktų vos vienas kitas.
„Šita Vyriausybė iki Seimo rinkimų neturėtų planuoti. Diskusijoms reikia laiko, reikia įsitikinti, koks būdas reikalingas. Ir politiškai būtų nesavalaikė priemonė. Po 2-3 metų, mano nuomone, mokestis turėtų atsirasti“,- teigia aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Kai kurių ekonomistų nuomone, nors valdžia tokį mokestį vadina taršos, labiausiai tikėtina jo paskirtis - papildyti biudžetą.
„Nemanau, kad tai įvyktų iki rinkimų, bet po rinkimų pirmoje kadencijos pusėje prie mokesčio idėjos gali būti sugrįžta. Matome, kad jau vyksta pokiliminiai svarstymai“,- teigia ekonomistas Gitanas Nausėda.
Atsinaujinusių ginčų dėl mokesčio už taršą automobiliams šių elektromobilių savininkai klausosi visiškai ramiai. Jiems toks mokestis nenumatomas. Negana to, čia, Vilniaus centre, jiems netgi nereikia mokėti ir už elektrą.
