Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama.
Nebus ir naujų kalbų. Šiuo metu Lietuvos mokyklose mokiniai gali mokytis anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, lenkų, ukrainiečių, rusų kalbų. Tiesa, nuo 2026 m. ispanų kalbos bus galima mokytis kaip pirmosios užsienio kalbos.
Trūksta vadovėlių, 21 planuoja išleisti šiemet
NŠA duomenimis, 2023–2024 m. išleista 105 vadovėliai (59 iš jų – 2023 m. ir 46 vadovėliai – 2024 m.).
Tačiau dalies vadovėlių vis dar nėra. Leidyklos pagal atnaujintas programas nespėjo parengti naujų matematikos vadovėlių visoms klasėms – tą patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Būsimi dvyliktokai neturi biologijos vadovėlių, 9,10,11 klasės neturi chemijos vadovėlių. Septintokai neturi lietuvių kalbos vadovėlio pagal atnaujintą programą.
Pasak NŠA, šiais metais leidyklos planuoja išleisti dar 21 vadovėlį: biologijai, chemijai, geografijai, istorijai, matematikai, lietuvių kalbai ir literatūrai įvairioms klasėms (nuo šeštos iki IV gimnazijos klasės). Dalykams, kuriems metodinė medžiaga neparengta, NŠA teigia siūlysianti pagalbą.
„Tiems dalykams, kuriems trūksta medžiagos tam tikroms temos mokyti, NŠA ir konkrečių dalykų mokytojų asociacijos ruošia metodinę medžiagą mokytojams. Visa medžiaga bus laisvai prieinama www.emokykla.lt“, – nurodo NŠA.
Trūksta apie 650 mokytojų: mokyklų direktoriai imasi netradicinių būdų
Kai Lietuvos mokykloms trūksta beveik 650 mokytojų, vadovai neslepia – mokyklos tiesiog medžioja ir vagia mokytojus vieni iš kitų.
Neseniai iš atostogų grįžęs Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis nuo pavasario ieškojo 10 mokytojų.
„Ieškojom fizikos, chemijos, matematikos, istorijos, pradinio ugdymo, ispanų kalbos, vokiečių kalbos. Didžiąją dalį jų suradome, dabar liko 4“, – TV3 Žinioms vardija mokyklos direktorius L. Janulionis.
Kad trūksta mokytojų gimnazijos direktorius negalėjo pamiršti ir per atostogas, todėl sugalvojo originalų paieškos būdą – į žygį per Lietuvą pasileido pasipuošęs marškinėliais su užrašu, kad ieško matematikos, pradinukų, istorijos ir kitų mokytojų.
„Buvau suplanavęs kelionę iš Palangos į Nidą pėsčiomis ir pagalvojau, kad tie marškinėliai kalbėtų už mane, tai atostogų metu tiesiog nusiėmiau dalį sąžinės graužaties, kad štai aš ilsiuosi, o mokytojų kolektyvas vis dar nesuformuotas“, – pasakoja direktorius.
Keliaudamas su tokiais marškinėliais direktorius sulaukdavo daug praeivių dėmesio, o socialiniuose tinkluose paviešinęs nuotrauką sulaukė pasidalinimų sprogimo.
Į klausimą, ką konkrečiai daro, kad mokyklose daugėtų mokytojų, švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė taip:
„Yra paruoštos tos stipendijų programos. Reikia suprasti, kad daugiau žmonės renkasi dalykines studijas ir turbūt tikėtis, kad stos į fizikos pedagogiką yra sunkiau, tada žmogus stoja tiesiog į fiziką ir pasirenka gretutines studijas“, – kalba ministrė.
Nors valdžia vilioja stipendijomis, šiemet matematikos mokytojo studijas pasirinko 9, chemijos 3 abiturientai, fizikos – nė vienas.
Net ir baigę studijas, kai kurie pedagogai mokykloje neužsilaiko. Patirties įgiję mokytojai taip pat neužsibūna – kelia sparnus į daugiau mokančias privačias mokyklas.
Vieniems burtažodis, kitiems – keiksmažodis: įtraukusis ugdymas
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, nepaisant to, kad kai kuriose iš jų šiuo metu vis dar nėra pakankamai specialistų ar tinkamų sąlygų tokiems vaikams ugdytis.
„Kitaip tariant, visos mokyklos ir darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui“, – nurodoma žurnale „Reitingai“.
Tiesa, specialiąsias mokyklas nuspręsta palikti.
„Laikomasi nuostatos, kad vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, turi būti ugdomas ten, kur geriausiai būtų tenkinami jo ugdymosi poreikiai ir švietimo pagalbos reikmės. Nors dauguma vaikų mokosi integruotai kartu su visais, tačiau kai kuriais atvejais mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir pagalbos reikmes geriau gali tenkinti specialiosios paskirties mokyklos, klasės“, – pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Reitingų“ duomenimis, iš 320 tūkst. mokinių Lietuvoje vienokių ar kitokių specialiųjų ugdymosi poreikių turi daugiau nei 70 tūkst. Iš jų beveik 65 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, daugiau nei 2 tūkst. – specialiosiose.
Sausį žurnalas paviešino sąrašą, kurios mokyklos neturi nė vieno įtraukiajam ugdymui vykdyti reikalingo pedagogo. Skelbta, kad septyni darželiai, dvi progimnazijos, devynios pagrindinės mokyklos ir dešimt gimnazijų neturėjo nė vieno vieno psichologo, socialinio pedagogo, logopedo, specialiojo pedagogo ar kito padėjėjo.
Susisiekus su šiomis mokyklomis paaiškėjo, kad dauguma iš jų rado darbuotojus. Vienos ugdymo įstaigos priėmė naujus žmones, kitose esami mokytojai įgijo papildomą išsilavinimą.
Vis dėlto didžiausia problema su psichologais.
„Ieškome, bet kol kas jo dar neradome“, – apie ieškomą psichologą sakė Šventežerio mokyklos direktorius Edmundas Čečėta.
„Neturime psichologo, kurio mums labai reikia, nes yra vaikų turinčių psichologinių problemų, nuovargio, bendravimo (ypač po pandemijos) problemų. Pokyčių laikotarpiu norėtume turėti psichologą. Esame pasiskelbę, kad ieškome, bet surasti nepavyksta“, – sakė Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorė Gitana Kruopienė.
Jau žinomos 2024–2025 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų datos
NŠA paskelbė 2024–2025 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) datas. Kaip ir buvo numatyta, kitais metais VBE tvarka bus išskaidyta į dvi dalis. Pirmąją dalį (tarpinį patikrinimą moksleiviai laikys dar vienuoliktoje klasėje, antroji dalis, kaip įprasta, vyks baigiant dvyliktą klasę.
Pagrindinėje pirmosios dalies sesijoje lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą vienuoliktokai laikys 2025 m. vasario 17, 18, 19, 20 d. Matematikos patikrinimas vyks gegužės 30 d., istorijos – birželio 5 d., anglų kalbos – birželio 10 d. Kitų dalykų datas galima peržiūrėti NŠA puslapyje.
Abiturientai antrąją brandos egzaminų dalį laikys taip: anglų kalbos kalbėjimo dalis vyks kitų metų balandžio 23, 24, 25 d., lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – birželio 4 d., matematika – birželio 6 d., istorija – birželio 16 d. Paskutinis pagrindinės sesijos egzaminas – chemijos – bus laikomas birželio 20 d.
Šiemet laikytus tarpinius atsiskaitymus galės perlaikyti
Anot ŠMSM, kaip ir dabar, pirmoji VBE dalis sudarytų 40 proc. viso brandos egzamino. Nors šiais metais jie vyko pavasarį, nuo kitų mokslo metų būtų laikomi birželio mėnesį, kaip ir brandos egzaminai.
Pirmoji VBE dalis (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) bus vykdoma ne mokyklose, o egzaminų centruose.
ŠMSM tikina, kad paskutinės dvi mokslo metų savaitės vienuoliktokams bus skirtos kartojimui ir pasirengimui žinių patikrinimams. Kaip ir žadėta, būsimi abiturientai galės perlaikyti šiais metais laikytus tarpinius patikrinimus.
Kaip ir žadėta, būsimi abiturientai galės perlaikyti šiais metais vienuoliktoje klasėje laikytus tarpinius patikrinimus. Šia galimybe artėjančiais mokslo metais galės pasinaudoti ir būsimi vienuoliktokai. Lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimas vyks vasario mėnesį
Lietuvių kalbos egzaminą sudarys dvi dalys
Pasak viceministro Igno Gaižiūno, lietuvių kalbos ir literatūros VBE sudarys dvi, nebe trys dalys.
Pirmoji lietuvių kalbos egzamino dalis bus vykdoma 2 mėnesiais anksčiau. Taigi, vienuoliktokai lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo dalį laikys žiemos atostogų metu, o šiemet laikė per Velykų atostogas. Pasak viceministro, laiko pasiruošti egzaminams užteks.
Pirmoji dalis sudarys 30 proc. įvertinimo, antroji – 70 proc. Nors konsultacinės grupės pirminis siūlymas buvo kalbėjimo dalį laikyti birželio mėnesį, sesijos metu, visgi I. Gaižiūnas patikino, kad ši dalis bus atsiskaitoma vasarį.
„Iš pradžių derindami konsultacinėje grupėje buvome numatę, kad kalbėjimo dalis vyktų birželio pirmąją savaitę. Tačiau po šio siūlymo gavome iš lituanistų bendruomenės prašymą persvarstyti šį sprendimą ir perkelti šios egzamino dalies vykdymą į mokinių atostogų laikotarpį.
Pagrindiniai argumentai priimti šį sprendimą buvo poreikis tolygiau išdėstyti mokytojams pasiekimų patikrinimų vertinimo krūvį, turėti daugiau laiko kryptingai ruoštis VBE antrajai daliai – rašinio rašymui“, – teigė jis.
Matematikos egzaminas: galės prisidėti mokytojai
Matematikos egzaminas bus sudarytas iš dviejų dalių. Nors anksčiau siūlyta matematikos VBE sudaryti iš trijų dalių, visgi, po iniciatyvinės grupės kreipimosi nuspręsta palikti tik dvi dalis.
„Matematikos mokytojų iniciatyvinė grupė pristatė ministerijai, kad matematikos egzaminą daryti iš dviejų dalių, ne iš trijų. Po ilgų diskusijų buvo nutarta, kad matematikos egzaminas bus sudarytas iš dviejų dalių“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Laikinai pareigas einantis Nacionalinės švietimo agentūros direktorius pripažįsta, kad projekte numatyti skaičiai šiemet nėra labai įspūdingi, tačiau tikisi, kad kuo daugiau mokytojų išgirstų, kaip rengiamos užduotys ir kaip jas reikėtų vertinti.
Jis teigia, kad ateinančiais metais nuo rugsėjo mėnesio mokytojai galės siūlyti ir pildyti užduotis egzaminams. Save išsibandyti galės tiek patyrę, tiek nauji mokytojai. Taip pat žada vesti statistiką, kokie uždaviniai mokiniams sekasi prasčiau, kokie lengviau.
15,5 proc. didesnės algos mokytojams
Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 15,5 proc., vietoje planuotų 10 proc.
Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo numatyta pasiekti, kad 2024 m. pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į sutarimus, nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestis turėjo kilti ne mažiau kaip 10 proc.
Visgi, įvertinus Finansų ministerijos paskelbtą Ekonominės raidos scenarijų prognozuojama, kad šalies vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei planuota, todėl norint įgyvendinti minėtus įsipareigojimus, mokytojų atlyginimą reikia didinti 15,5 proc.
Vyriausybė ketina atitinkamai didinti vidutinį sąlyginį mokytojo pareiginės algos koeficientą, koeficientus ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, koeficientus švietimo pagalbai, koeficientą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), mokyklos galės pasirinkti, kokiu būdu mokytojams didinti pareiginę algą: ar didinti pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo, ar ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokomas, planuoti, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti.
Jei pareiginės algos koeficiento padidinimas dėl veiklos sudėtingumo, taip pat pagal kitus mokytojui nustatytus veiklos sudėtingumo kriterijus viršytų įstatyme numatytą maksimalų algos koeficiento didinimo procentą (25 proc.), mokytojui galėtų būti 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Ir vienu, ir kitu atveju alga „į rankas“ didėtų vienodai.
„Mokyklų vadovai pirmiausia turėtų apsvarstyti mokytojo pareiginės algos didinimą dėl veiklos sudėtingumo, tačiau ta pati mokykla gali taikyti abu minėtus padidinto apmokėjimo būdus, atsižvelgdama į kiekvieno mokytojo individualų atvejį“, – nurodo ŠMSM.
