R. Remeika naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip vyksta darbas su specifinių poreikiais turinčiais mokiniais, ko trūksta mokyklai ir kaip motyvuojami mokytojai.
Progminazijoje – virš 100 vaikų su spec. poreikiais
Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje mokosi apie 1400 vaikų, daugiau nei 100 iš jų turi didelių arba labai didelių poreikių mokiniai tokie, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai rekomenduoja skirti mokytojo padėjėją.
Vis dėlto termino „specialieji poreikiai“ R. Remeika siūlytų nevartoti.
„Vartoti žodį „specialieji poreikiai“ galbūt nėra labai tikslu ir naudinga, geriau individualūs poreikiai, o jų turi absoliučiai visi vaikai. Tik kai kuriems nustatyti dideli individualūs poreikiai ir specifiniai individualūs poreikiai“, – tikina mokyklos direktorius.
Dažniausiai vaikai turi skaitymo, rašymo sunkumų, bet šią problemą gana nesunku išspręsti, pateikus vaikui informaciją kitaip, pavyzdžiui, garsu.
Daugiau sunkumų kyla, kai vaikas nevaldo savo emocijų ir elgesio arba negeba įsisavinti medžiagos per tam tikrą laiką. Tam reikia kur kas didesnių mokytojo ir kitų klasės narių pastangų.
„Vieną berniuką erzina aplinkiniai. Jis negali klasėje išbūti, susikaupti – judrus vaikas. Pradėjome su juo dirbti per jo mėgstamą užsiėmimą – konstravimą. Jis mėgsta kažką konstruoti, remontuoti ir taip individualiai dirbdamas jis tampa atviresnis. Su juo galima diskutuoti ir apie matematiką, ir apie lietuvių kalbą. Tokiu būdu prie jo priėjome, suteikiame jam reikiamą informaciją ir gauname iš jo tam tikrą refleksiją“, – apie mokyklos kasdienybę pasakoja R. Remeika.
Vaikai gali rėkti, spardyti, daužyti daiktus – nukenčia ir mokytojai
Apie darbą su spec. poreikių mokiniais TV3 Žinioms pasakojo Kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytojo padėjėja Danutė Trotienė: „Gali žaislus, vadovėlius plėšyt. Gali kaladėles mėtyt, gali tai pačiai padėjėjai trenkt kuo papuola, gaunam.“
R. Remeika patvirtina, kad tokie dalykai iš tiesų vyksta, o dėl vaikų elgesio nukenčia ir mokytojai. Vis dėlto direktorius nenori kaltinti mokinių – jo teigimu, vaikai nesuvokia, ką daro.
„Kiti sako: agresyvus, smurtautoja. Jis nesmurtauja, jis taip reiškia savo emocijas“, – komentuoja R. Remeika ir pateikia pavyzdį, kaip vienai mokytojai pavyko rasti ryšį su emocijų nevaldančiu vaiku.
„Geroji patirtis, kai mokytoja savo atvira širdimi sudomino tą vaiką. Per pusmetį pajėgė su juo kontaktą ir dabar tas vaikas lyg ir tapo jos pagalbininku. Šeši mėnesiai – pokytis stulbinantis: vaikas prisileido mokytoją, jis atsivėrė mokytojui ir jau gali dirbti klasėje. Jis pasitiki mokytoju. Tai yra svarbiausia – sukurti ryšį, o kol jį sukuri, visko būna.
Aišku, profsąjungos sakys, direktorius žiaurus, jis toleruoja smurtą ir panašiai. Taip, žmonės nukenčia, bet mes esame suaugę ir mums reikia veikti taip, kad išvengtume agresyvumo apraiškų. Ne visada tai pavyksta. Trūksta ir kvalifikacijos, būna akimirka, kai vaikui reikia tam tikros pagalbos, o mes to nepamatome ir kaip to išraiška atsiranda smurtas“, – kalba R. Remeika.
Sensoriniai kambariai prieinami tik daliai vaikų
Mokytojo padėjėjas, pamatęs, kad vaikas gali nebesusivaldyti, pasiūlys jam tęsti darbą kitoje erdvėje. Viena iš tų erdvių yra sensorinis kambariys – kabinetas, kuriame yra įvairių terapinių žaidimų ir kitos įrangos, skirtos nusiraminti, lavinti pojūčius. Vaikas gali sėdėti vibromasažiniame krėsle, stebėti šviesų burbulus, minkyti interaktyvų smėlį arba žaisti su spalvomis. Šitaip vaikas nusiramina ir gali grįžti mokytis.
Kunigaikščio Gedimino progimnazija turi keturis tokius kambarius (po vieną visuose keturiuose mokyklos padaliniuose), tačiau to, anot R. Remeikos, nepakanka.
„Jais gali naudotis tik labai didelių individualių poreikių turintys vaikai, o kiti, kurie pervargsta, kuriems reikia pailsėti, kuriuos apima stresas, jie negali naudotis, nes beveik nebūna vietų. Kalbant apie universalaus dizaino ugdymo principus, tokioje mokykloje kaip mūsų, jeigu viename pastate yra 700 vaikų, reikėtų mažiausiai 7–8 tokių kambarių, <...> nes įtraukusis ugdymas yra apie visų vaikų įtrauktį, ne tik apie sudėtingus poreikius turinčių vaikų ugdymą. To mes šiandien sau leisti negalime“, – sako mokyklos direktorius.
Progimnazijoje taip pat veikia menų laboratoriją, kur dirba meno terapijos specialistas. Per dailę, kiną ir kitus meninius užsiėmimus jis padeda vaikams nusiraminti, ugdytis.
Trūksta pedagogų
Kunigaikščio Gedimino gimnazijoje dirba trys specialieji pedagogai, keturi psichologai, trys logopedai, bet pagal mokinių skaičių specialistų trūksta. Pasak R. Remeikos, reikia dar bent trijų logopedų, 1–2 specialiųjų pedagogų.
Problemas mokykla bando spręsti pasitelkdama mokytojų padėjėjus, tačiau jų taip lengvai nesurasi.
„Susiduriame su didele problema, kad mokytojo padėjėjo darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas. Profesionalių žmonių mes negalime prisikviesti“, – tikina R. Remeika.
Todėl mokytojo padėjėjais ateina dirbti kadaise mokytojais buvę pensininkai, kitur rinkoje neįsitvirtinę asmenys arba studentai. Iš pradžių jie apmokomi dirbti, patys stebi specialiojo pedagogo vedamas pamokas ir bando užmegzti kontaktą su mokiniais.
Vėliau jie gali pabaigti studijas ir dirbti kaip specialieji pedagogai. Tokį kelią pasirinko trys Kunigaikščio Gedimino gimnazijos mokytojo padėjėjai. Kita vertus, pabaigti mokslai reiškia, kad darbo jėga gali nutekėti kitur.
„Nesakau, kad jie pasirinks mūsų mokyklą, nes mums labai sunku konkuruoti su privačiu verslu. Tie žmonės įkuria savo firmas, eina dirbti individualiai ir tai yra jiems labiau finansiškai apsimokantis dalykas. Dėl to mokyklose trūksta specialistų“, – kalba R. Remeika.
Mokytojų trūkumo problemą direktorius siūlytų spręsti padarant laisvesnį finansavimą ir suteikiant galimybę mokykloms samdytis specialistus pagal poreikį. Mat dabar ugdymo įstaigose yra pasenusi tvarka, kai darbuotojai ieškomi pagal etatą, bet nebūtinai pagal poreikį.
„Vaikai yra įvairūs ir šiandien mokykloje nebereikalingi raštinės vedėjai arba laborantai. Reikalingi kitokie žmonės: inžinieriai, animatoriai, asistentai, vaiko padėjėjai, meno terapijos specialistai.
Yra aibė įvairaus pobūdžio specialistų, kurių reikia, bet mes jų negalime samdyti. Užburtas ratas: ministerija klausia, kodėl jūs nedarote, mokykla sako, palaukite, mes neturime netgi tokio etato, kad galėtume efektyviai veikti. Tas užburtas ratas po truputį skleidžiasi“, – pažymi R. Remeika.
Dalis tėvų stigmatizuoja kitokius vaikus
Pasak R. Remeikos, vaikai, pedagogai ir dauguma tėvų į įtraukųjį ugdymą žiūri kaip į visiškai natūralų reiškinį. Tiesa, taip galvoja ne visi.
„Dalis tėvų bendruomenės mano, kad tokie vaikai gal neturėtų būti šalia jų vaikų, neva pakenks ugdymui, jų vaikas išmoks kažkokių neigiamų veiksmų, ir visiškai nesupranta, kad tai yra gyvenimas ir kad mums visiems reikia mokytis gyventi po šiuo dangumi, mokėti būti kartu“, – sako progimnazijos vadovas.
Yra ir tokių tėvų, kurie elgiasi atvirkščiai – apie savo vaiko spec. poreikius nutyli. Tada pedagogai suka galvas, kodėl vaikui neišeina mokytis kartu su visais.
„Aš nežinau, iš kur tai atėję, iš Viduramžių galbūt... – Baimė, kad nepriims į mokyklą? – Kad nepriims į mokyklą, kad vaikas bus vertinamas kitaip, bet tie tėvai nesupranta, kad nuslėpdamas tam tikras rekomendacijas tu darai meškos paslaugą savo vaikui. Ir kai vaikas ateina į mokyklą ir mes turime ilgai dirbti su tėvais, kad galėtume išsiaiškinti, kokias metodikas reikia taikyti tam vaikui, mums užtrunka laiko“, – pabrėžia R. Remeika.
„Tėvai to turbūt nesuvokia. Tokius tėvus galbūt reikėtų bausti, nes jie kenkia savo vaikams per nežinojimą, provincialumą, galbūt intelekto trūkumą. Nes jeigu esi protingas, tu niekada nekenksi savo vaikui“, – dėsto pašnekovas.
Mokytojams – nemokama kava ir paspirtukai
Kai mokytojų trūksta, o esami gauna didžiulį krūvį, mokyklos imasi priemonių kelti jų motyvaciją. Štai Kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytojai nemokamai geria kavą, turi elektrinius paspirtukus, kad per pertraukas ar „langus“ tarp pamokų galėtų trumpam išvažiuoti.
Be to, mokytojai kas ketvirtį gauna priedą prie atlyginimo arba kintamąją dalį (darbo užmokesčio dalį, skiriamą darbuotojui, atsižvelgus į jo praėjusių metų veiklos vertinimą). Papildomi pinigai skiriami už pokyčius, naujoves mokykloje, neįprastą darbą.
„Labai džiaugiuosi, kad mano kalbas išgirdo savivaldybė ir jau antrus metus skiria mokykloms tam tikrą krepšelį, iš kurio mokytojams galima mokėti už pokyčius. Tai irgi skatina mokytojus keistis“, – kalba R. Remeika.
Direktorius pabrėžia, kad be materialinių paskatų svarbus ir požiūris. Pavyzdžiui, Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje laikomasi susitarimo, kad konfliktus mokytojai gali spręsti ne ilgiau nei vieną parą. Kitu atveju problemą perima mokyklos administracija, kad mokytojas galėtų tęsti savo darbą ir nesinervinti.
Visiškai pasiruošę nebūsime niekada
Mokytojų trūksta, finansavimo taip pat, bet mokinius su spec. poreikiais mokyklos turės integruoti jau nuo šio rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) užgriuvo kritikos lavina, kad mokyklos tam nespės pasiruošti, tačiau R. Remeika pabrėžia, kad įtraukiajam ugdymui visiškai pasiruošę turbūt nebūsime.
„Pasiruošę mes niekada nebūsime, nes gyvenimas tiek dinamiškas, kad kiekvieną kartą mums reikia papildomų priemonių, metodikų, mokymų, žmonių, finansų. Niekada mes negalime pasakyti to deadline‘o, kada mes jau būsime pasiruošę. Nebūsime. Mes nuolat mokomės, nuolat kintame ir nuolat stengiamės dirbti taip, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti“, – komentuoja direktorius.
Pagrindinis patarimas, kurį R. Remeika duotų kitoms mokykloms – atvirai bendrauti visai bendruomenei, kad vaikai su spec. poreikiais būtų priimti be išankstinių nuostatų.
„Kalbėtis, kad mes visi gyvename po ta pačia saule ir visi turime vienodas teises, tik reikia išmokti gyventi ir nebijoti šiek tiek kitokio vaiko, kuris šalia, o su juo bendrauti, užmegzti ryšį. Nes dažniausiai vaikai, turintys tam tikrų specifinių poreikių, patys užsidaro į savo burbulą ir bijo kitų, nes įsivaizduoja, kad jį priims kaip kokį vilką ar mešką. Tam, kad sulaužytume tuos burbulus, kad vaikas galėtų atsiverti ir pajausti šilumą šalies, reikia bendrauti, o ne iš anksto prikabinti etiketes“, – sako Kunigaikščio progimnazijos vadovas.
