Nuo šiol galės būti įrengiami tik tokie septikai, kurių eksploatacinių savybių pastovumas patikrintas darniųjų standartų nustatyta tvarka. Jų gamintojas ar tiekėjas privalės turėti tai patvirtinančius dokumentus. Nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti sandarūs ir tokio tūrio, kad nuotekų nereikėtų išvežti dažniau kaip kartą per 7 dienas.
Vienas aktualiausių reikalavimų nuotekų kaupimo rezervuarų savininkams ir naudotojams – periodiškai tikrinti rezervuarų sandarumą, kad nuotekos, kuriose yra įvairių buitinės chemijos sudedamųjų dalių, nepatektų į aplinką, gruntinius ir paviršinius vandenis. Patvirtintą Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą rasite čia.
Nors nuotekų tvarkymo centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis paslauga tampa prieinama vis didesniam gyventojų skaičiui, nemažai jų savo nuotekas tvarko individualiai. Toks nuotekų tvarkymo būdas kartais būna vienintelis įmanomas – pavyzdžiui, sezoniškai apgyvendintuose būstuose. Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „RAIT“ 2014 m. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad centralizuotai nuotekas tvarko apie 82 proc. gyventojų. Prie nuotekų tinklų neprisijungę gyventojai įsirengia biologinio nuotekų valymo įrenginius, septikus arba nuotekas kaupia rezervuaruose.
Aplinkosaugininkai primena, kad 2014 m. lapkritį įsigaliojo Seimo priimtas naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jis numato, kad individualiai nuotekas tvarkyti pasirinkę gyventojai turi sudaryti viešąsias sutartis su geriamąjį vandenį tiekiančiomis ir nuotekas tvarkančiomis įmonėmis. Svarbu ne tik užtikrinti, kad nuotekų įrenginiai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, bet ir kad nuotekų valymo metu susidarančios atliekos būtų išvežamos reguliariai.
